Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje – ypatingoje vietoje, kurioje išlikusi legendinio vado – Žaliojo Velnio – ir jo skrajojančio Didžiosios kovos apygardos štabo vieta, atidaryta paroda. Ji išlikusi tokia kokią ją matė 1944–1946 m. kovotojai.
1944 vasarą, liepos mėnesį, sovietų kariuomenė pradeda užiminėti Lietuvą.
Pirmoji į kovą stoja Didžiosios Kovos Apygarda ir jai vadovaujantis vadas bei jo smegenys – štabas.
Kariniam vienetui štabas – tai smegenys, kurios tvarko visą karinio vieneto veiklą.
DKA štabas simbolizuoja sąmoningą lietuvių pasirinkimą stoti į kovą su bolševikais.
„Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia – istorijos supratimas svarbus mums dėl labai praktišku sumetimų – mes nežinome kas mūsų laukią ateityje bet žinome kas buvo praeityje ir suprasdami kad mūsų esminės problemos ir esminiai klausimai – laisvės, tiesos, laimės nesikeičia būtent per istorinę praeitį galime imti pamokas ir stengtis išvengti nesėkmių kurios buvo“, – pasakoja sumanymo autorius plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.
„Dar istorija svarbi tuo kad mes savo gyvenime dažnai turime pasirinkti ir dažnai teisingas pasirinkimas kurį mums diktuoja sąžinė buvo pakankamai sunkus.
Tvirtybės teisingam pasirinkimui duoda istoriniai pavyzdžiai kurie parodo kad sunkus bet teisingas pasirinkimas ilgalaikėje perspektyvoje yra geresnis nei patogus ir lengvesnis sprendimas.
Šie du dalykai tai protingas praktinis pagrindas mūsų istorijos studijoms kur esminiai klausimai istorinio įvykio studijos pabaigoje – ką tai moko ir kodėl tai svarbu šiandien“, – sako Rugilė Grendaitė.
„Todėl teisingas reikalas niekada nėra beviltiškas ir beprasmis.
Mes nežinome kas mūsų laukia – todėl reikia daryti teisingus dalykus vadovaujantis vertybėmis.
Todėl rengtas pasipriešinimas blogiui, prasidėjęs 1944 liepos 7vd. (LLA Gen. M. Pečiulionio direktyva Nr1), baigėsi 1993 08 31 pergale, kuomet paskutinis rusų kareivis paliko Lietuvos teritorija.
Tai byloja ir gen. J. Žemaičio žodžiai 1954 teisme – „…kova kurią aš vedžiau devynis metus duos rezultatų“, – pasakoja muziejaus sumanytojas plk. ltn. Eugenijus Lastauskas.
Bažnyčios šventoriuje jau yra išsamus stendas apie DKA istorinių įvykių faktus, pats muziejus partizanų slėptuvėje turėtų kurti jauseną, įspūdį, kelti dvasią, o ne tik pranešti.
Muziejaus įrengimas štabo slėptuvės vietoje, yra tęstinė pradėto įamžinimo šventoriuje, dalis.
Partizanų štabo muziejaus atidarymo šventė įvyko rugpjūčio 27 d.
Šventės metu vyko patyriminė ekskursija su gidais, buvo lankoma autentiška išlikusi partizanų slėptuvės vieta.
Ekskursiją lydėjo teatriniai elementai, kurie sustiprino ir atkūrė partizaninio karo atmosferą.
Renginys išsiskirė tuo, kad dalyviai turėjo galimybę patirti dalį istorijos, kurią ne tik pamatai kaip įprastas partizaniškas parodas, bet ir išgyveni: baimę, slaptumą, bendrystę per dainą, pagarbą ir įkvėpimą per supratimą, kad partizanų kova buvo laimėta.
Renginyje buvo vaišinama partizaninėmis vaišėmis: namine duona, kiškio kopūstų sriuba pagal autentišką receptą, buvo galimybė susipažinti su partizanų rekonstruktoriais bei įsiamžinti su jais atviros fotografijos užsiėmimuose, skambėjo partizaniškos dainos, pristatyta skautų-partizanų paroda.
