Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Kibernetinės atakos – ir prieš automobilius

www.alkas.lt
2023-08-27 11:09:23
15
PERŽIŪROS
1
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.

Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.

Šiuolaikinius automobilius dėl įdiegtų naujausių technologijų ir programinės įrangos galima palyginti su kompiuteriais. Daiktų interneto dalimi tapę nauji automobiliai yra patogesni vairuoti, be to, juose įdiegiama vis daugiau su pramogomis susijusių funkcijų, kurios gali tapti ir kibernetinių atakų taikiniu.

„Automobilių kibernetinis saugumas kelia vis didesnių iššūkių, į kurių sprendimą automobilių bei jų detalių gamintojai investuoja daug pinigų ir laiko“, – sako automobilių kibernetinio saugumo specialistė Agnė Marija Bučytė, kuri apie aktualias automobilių kibernetinio saugumo problemas kalbės rugsėjo 7 dieną vyksiančioje kibernetinio saugumo konferencijoje „ESET Security Day“.

A. M. Bučytė teigimu, norint įsilaužti į automobilį, nebūtina turėti fizinę prieigą prie automobilio. Sparčiai auga nuotolinių kibernetinių atakų prieš automobilius skaičius. Pavyzdžiui, įsilaužimų į automobilius per API 2022 metais visame pasaulyje šoktelėjo net 380 proc. Nuotoliniu būdu automobilį galima atrakinti ir užrakinti, įjungti arba išjungti jo variklį. Kad būtų padaryta didelė žala, net nebūtina perimti automobilio vairą ar greičio kontrolę – avarinę padėtį galima sukelti ir perėmus automobilio muziką ar garsą ir taip sutrikdžius vairuotoją.

Ataką galima surengti paprastomis priemonėmis

Specialistė neigia mitą, kad, norint įsilaužti į automobilius, reikia specifinių žinių ir sudėtingos įrangos. A. M. Bučytės teigimu, saugiai neturėtų jaustis nė vieno modernaus automobilio vairuotojas, o fizinę ataką galima surengti naudojant visai paprastas ir prieinamas priemones, tokias kaip atsuktuvas ir USB jungtis.

„Praėjusiais metais tapo žinoma apie didžiulį „Hyundai“ ir KIA automobilių pažeidžiamumą, dėl kurio, naudojant tik atsuktuvą ir USB jungtį, automobilį galima užvesti ir juo nuvažiuoti. Paaiškėjo, kad šį pažeidžiamumą turi apie 3,8 mln. „Hyunday“ ir 4,5 mln. KIA automobilių. Skaičiuojama, kad dėl tokių įsilaužimų įvyko mažiausiai 14 automobilių avarijų, žuvo aštuoni žmonės“, – pasakoja A. M. Bučytė.

Ji pamini kitą paprastą, bet tarp įsilaužėlių paplitusią priemonę – vadinamąjį „Flipper Zero“ įrenginį, kuris kainuoja iki 200 JAV dolerių. Šis įrankis leidžia per tam tikrą ribotą atstumą „pagauti“ ir įrašyti užrakinamo arba atrakinamo automobilio dažnį. Vėliau, naudojant įrašytą dažnį, įmanoma įsilaužti į kai kuriuos automobilius ir juos apiplėšti.

Taikinys – ir elektromobilių krovimo stotelės

Sparčiai populiarėjant elektromobiliams, kibernetinio saugumo ekspertai atlieka daug bandymų, siekdami rasti galimus pažeidžiamumus ir užkirsti jiems kelią. Dėmesys skiriamas ne tik patiems elektromobiliams, bet ir krovimosi stotelėms baiminantis, kad ateityje jos taip pat gali tapti kibernetinių įsilaužėlių taikiniais.

2022 m. balandį Oksfordo universiteto ir „Armasuisse“ tyrėjai pranešė radę naują galimą atakos būdą, pavadintą „Brokenwire“, kuris leidžia nuotoliniu būdu sutrikdyti elektromobilių įkrovimą CCS tipo stotelėse. Tokias atakas galima įvykdyti per atstumą, siunčiant signalus, sukeliančius elektromagnetinius trukdžius, todėl vienu metu būtų sutrikdytas ne vieno elektromobilio įkrovimas.

„Elektromobiliai yra santykinai naujas dalykas, todėl gali būti, kad kai kurių grėsmių kol kas nežinome. Tačiau mokslininkų bandymai rodo, kad tam tikras atakas įmanoma įvykdyti jau dabar. Vienais atvejais, sutrikdžius elektromobilio krovimą, tik pailgėtų krovimo procesas, tačiau jei, pavyzdžiui, būtų nutrauktas greitosios pagalbos automobilio įkrovimas ir paaiškėtų, kad jis tėra įkrautas 10 ar 20 proc., o važiuoti reiktų toli, iškiltų reali grėsmė žmogaus gyvybei. Tokie pavyzdžiai ne tik skatina krovimo stotelių gamintojus tobulinti įrangą, bet ir ragina elektromobilių vairuotojus jau dabar gyvai arba per mobiliąją programėlę dažniau patikrinti, kaip vyksta automobilio įkrovimo procesas“, – kalba A. M. Bučytė.

Kaip išvengti kibernetinės atakos

Automobilių kibernetinio saugumo specialistė juokauja, kad ateityje saugiai jaustis savo automobilyje galės tik automobilių be jokios elektronikos, užvedamų paprastu rakteliu, vairuotojai. Kadangi daugelis mūsų vairuoja modernesnius automobilius, A. M. Bučytė pirmiausia pataria naudoti tik patikimą įrangą bei detales ir reguliariai, laikantis gamintojų rekomendacijų, atnaujinti automobilių programinę įrangą.

„Naudodami nepatikimą trečiųjų šalių tiekėjų įrangą negalėsime būti tikri, ar joje nebuvo įrašyta kokia nors kenkėjiška programa, kuri, mums neįtariant, galėtų išjungti svarbias automobilio funkcijas, pavyzdžiui, oro pagalvių veikimą.

Taip pat labai svarbu naudoti pačią naujausią programinės įrangos versiją. Prisijungę prie Wi-Fi nepatingėkite luktelti, kol atsinaujins programinės įranga. Programų atnaujinimai atliekami ne be reikalo  – jie ištaiso įvairias spragas ir pažeidžiamumus bei gali padėti išvengti kibernetinės atakos“, – pataria A. M. Bučytė.

Automobilio raktelius ekspertė pataria laikyti faradėjaus medžiagos dėkle. Tai paprasta, bet veiksminga priemonė, kuri gali padėti apsisaugoti nuo automobilio raktelio signalo įrašymo. Taip pat A. M. Bučytė pataria sekti naujausius duomenis apie automobilių saugumą ir pastebėtus automobilių pažeidžiamumus. O jeigu atakos išvengti nepavyktų, specialistė visada pataria būti įsirengus automobilyje sekimo prietaisą, kad dingusį automobilį būtų galima susekti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gyventojai rinktųsi hibridinius automobilius
  2. Kokius automobilius rinktųsi lietuviai?
  3. Iš „Regitros“ – gera žinia išregistruotus automobilius turintiems vairuotojams
  4. Būstus niokojo vanduo, automobilius – važiavimas atbuline eiga
  5. Prieš kelionę nepamirškite tinkamai nuvalyti automobilio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Ir dar: says:
    2 metai ago

    Lenkijos geležinkelio eismą sutrikdė

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • Betgi apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • GINTARAS apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms
  • Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

Kiti Straipsniai

Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

2026 02 15
Automobilis

Maža automobilio rida ir spindinti išorė – dar ne viskas

2026 02 14
Kelias, žiemaot.

Artėjant ilgajam savaitgaliui – „Via Lietuva“ priminimai

2026 02 13
Migracijos departamento automobiliai | VRM nuotr.

Migracijos departamentui perduoti nauji tarnybiniai automobiliai

2026 02 12
„Rail Baltica“

Lietuvos gyventojai palaiko „Rail Baltica“ projektą

2026 02 09
Artilerijos amunicija

Kariuomenės sandėlius papildė artilerijos amunicija

2026 02 09
Automobilis

Techninė pagalba kelyje žiemą: kada ji priklauso apsidraudusiems vairuotojams

2026 02 07
GRU generolas Vladimiras Aleksejevas ir pasikėsinimo vieta Maskvoje

Maskvoje įvykdytas pasikėsinimas į Rusijos karinės žvalgybos generolą

2026 02 06
Elektromobilis

Netaršiems automobiliams – papildomi 1,2 mln. eurų

2026 02 04
Apšvietimas

Vilniaus gatvės nuo šiol taps šviesesnės

2026 02 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • Betgi apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • GINTARAS apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Parodos atidarymo proga MO muziejuje – šventė vaikams | M. Repečkos nuotr.

Parodos atidarymo proga MO muziejuje – šventė vaikams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai