Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5253 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5696 gaisrai, šiemet jų kilo 7,8 proc. mažiau. Tai mažiausias septynių mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
Gaisruose šiemet žuvo 60 žmonių, o 117 gyventojų patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisruose žuvo 19 gyventojų, arba 46,3 proc., daugiau. 2022 m. per 7 mėnesius gaisruose žuvo 41 žmogus.
2018–2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per septynis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 6770 gaisrų, juose žūsta 52 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-22,4 proc.), tačiau žuvo 8 gyventojais, arba 15,4 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 49 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas, praneša PAGD.
Tuo metu draudimo ekspertai įspėja, kad gaisrai sukelia brangiausiai kainuojančius nuostolius. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius gyventojams jau išmokėta daugiau nei 3,4 mln. eurų gaisrų nuostoliams padengti.
Augantys nuostoliai
Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad per šių metų septynis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nuostoliai dėl gaisrų išaugo.
„Matome, kad praėjusiais metais per sausio-liepos mėnesius gaisrai žmonėms nuostolių atnešė už daugiau nei 2,5 mln. eurų. Šiemet per tą patį laikotarpį gaisrų padaryti nuostoliai jau viršija 3,4 mln. eurų. Per šį laikotarpį šiemet daugiau nei 600 klientų kreipėsi dėl gaisrų jų būstuose, o vidutinė išmokos suma siekė 4,9 tūkst. eurų“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Pasak eksperto, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, didžiausią nuostolį gaisras atnešė šių metų gegužės mėnesį, kai ugnies padaryta žala buvo įvertinta daugiau nei 114 tūkst. eurų.
Gaisrų gausa pasaulyje
Kaip sako A. Juodeikis, gyventojai, nesusidūrę su ugnies padariniais, įprastai galvoja, kad jų niekuomet neužklups ši nelaimė, tačiau iš tiesų nuo gaisro niekas nėra apsaugotas.
„Pastaruoju metu daug girdime apie gaisrus – Graikijos Rodo salą nusiaubė baisi stichinė nelaimė, taip pat ir Lietuvoje greta Gariūnų neseniai kilo stiprus gaisras, kuris truko kone visą parą. Tai rodo, kad ugnis nesirenka ir naikina ir gyventojų, ir verslų turtą“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas dalinasi, kad gaisro priežastys gali būti įvairios. Anot jo, prieš kelerius metus yra nutikęs atvejis, kai po maisto gaminimo lauke žmonės paliko karštas žarijas kibire terasoje ir ši įkaitusi užsidegė.
„Be to, įvykus gaisrui, turtą niokoja ne tik ugnis, bet ir vanduo, dažnai užliejami visi namuose esantys baldai, elektronikos prietaisai, sugadinamos vėdinimo sistemos, šiltinimo medžiagos“, – vardija „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Gaisrai sodybose
A .Juodeikis teigia, kad dažniausiai gaisrus draudimo bendrovė fiksuoja gyvenamuosiuose namuose, taip pat butuose, ūkiniuose pastatuose.
„Visgi, gaisrų pasitaiko ir sodo nameliuose, todėl svarbu apie saugumą pagalvoti ne tik namams, kuriuose gyvenate nuolatos, tačiau ir sodyboms. Šiemet per sausio-liepos mėnesius sodo namų savininkams dėl gaisrų padarytų nuostolių išmokėjome jau daugiau nei 83 tūkst. eurų“, – sako draudimo ekspertas.
Anot jo, į gaisrą sureaguoti labai svarbu kuo anksčiau, o jei aplink sodo namus nėra kaimynų ir patys ten negyvenate – nuostolių sumos gali ženkliai išaugti. Pavyzdžiui šiais metais didžiausia nuostolio suma viršijo 34 tūkst. eurų sumą, sudegė malkinė, joje buvę daiktai, malkos, apdegė ir kito pastato siena. Taip pat nukentėjo ant stogo įrengti saulės elektrinės kolektoriai“, – situaciją komentuoja A. Juodeikis.
Kaip pasiruošti iš anksto
„Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria vasarą elgtis itin atsakingai ir atsargiai, nepalikti karštų žarijų tiek prie namų, tiek ir gamtoje, kad neįsipliekstų gaisras. Taip pat būtina prižiūrėti laužus ar ugniavietes, kad ugnis neišplistų ir netaptų nekontroliuojama.
„Taip pat patartume jau iš anksto ruoštis šildymo sezonui, nes itin daug gaisrų įvyksta dėl netvarkingų kaminų bei šildymo katilų. Todėl tikrai laimėsite, jei turėdami laisvo laiko jau dabar išsivalysite ir susitvarkysite šildymo įrangą“, – pastebi A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas taip pat pabrėžia ir dūmų detektorių naudą. Ši priemonė gelbėja gyvybes, ir ypač svarbu ją prijungti prie bendros signalizacijos sistemos – tokiu atveju pavojaus signalą gauna saugos bendrovė, kuri gali iškviesti ugniagesius.
