Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui parengtus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pakeitimus, kuriais siūloma tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, taip pat nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.
Šalies vadovo teigimu, įstatymo projekto rengimą paskatino nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus.
Lietuvos žvalgybos institucijų 2023 m. parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai.
Nors daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nurodo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę nacionaliniam saugumui ir smerkia jos invaziją į Ukrainą, maždaug dešimtadalis šalies gyventojų yra linkę manyti, kad dėl karo Ukrainoje atsakinga ne Rusija, o kitos valstybės.
Prezidento nuomone, yra rizika, kad tiek prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, tiek Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką. Iš esmės analogiškas grėsmes kelia ir Baltarusija, kurios žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja į Lietuvą atvykstančius Baltarusijos piliečius.
Todėl teikiamu Baudžiamojo kodekso 114, 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, taip pat nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.
Tikimasi, kad siūlomi BK pakeitimai užtikrins geresnę itin svarbių valstybės egzistencijai teisinių gėrių – nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos – apsaugą ir sudarys prielaidas teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose.
