Birželio 19 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „1944–1953 m. partizaninio karo pradžia Lietuvoje“, kurią rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.
Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Savo sveikinimo kalboje L. Kasčiūnas pabrėžė pilietinio pasipriešinimo svarbą krizės laikotarpiu ir pabrėžė, kad pilietiniam pasipriešinimui reikia ruoštis iš anksto ir turi vykti realūs parengiamieji darbai.
L. Kasčiūnas konferencijos dalyviams sakė, kad pilietinio pasipriešinimo svarbiausi yra valia priešintis, įgūdžiai, piliečių padėtis ištikus krizei.
P. Kuzmickienė įžanginėje kalboje pažymėjo, kad reikia detaliau ir giliau tyrinėti partizaninio karo priežastis, laikotarpį kai vyksta pasipriešinimas bei plačiau aiškinti kaip šis laikotarpis suprantamas šiandien Lietuvos piliečių tarpe.
Vilniaus ir Kauno, Klaipėdos universitetų bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai bei tyrėjai skaitė pranešimus apie partizaninio karo pradžią, antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m. ir partizaninio karo suvokimą šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje.
Su dideliu susidomėjimu konferencijos dalyviai išklausė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo doc. dr. Vytauto Jokubausko paskaitą „Lietuvos sovietinė okupacija 1940 m.“.
Dalyviams buvo įdomu susipažinti su naujai pateiktais bei išdėstytais istoriniais faktais, įvykių chronologija bei profesionaliu istoriko vertinimu.
Dr. Bernardas Gailius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas skaitė pranešimą apie 1944–1953 m. partizaninį karą šiuolaikinėje Lietuvos istorinėje, politinėje ir teisinėje kultūroje ir kaip reikėtų vadinti Lietuvių tautos pasipriešinimą Sovietų okupacijai.
B. Gailius išsakė nuomonę, kad pokario partizaninis karas buvo tipiškas europietiškas karas.
Savo pranešime pabrėžė, kad Antrasis pasaulinis karas ir Šaltasis karas buvo vienas konfliktas.
Pranešėjas Dr. Darius Juodis, LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiasis istorikas savo pranešime nušvietė antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m.
Ypač didelio konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė iškeltas klausimas kurią datą reikia laikyti Lietuvos partizaninio karo pradžia.
Šiandieną Lietuvos istorikų tarpe nėra sutariama kurią tiksliai datą galimą laikyti partizaninio karo pradžia.
Atsižvelgiant į įvairius istorinius dokumentus ši data galėtų būti 1944 metų liepos 5 diena, tačiau susipažinus su LLA išlikusiais dokumentais – tai turėtų būti 1944 metų liepos 3 diena.
Šią 1944 liepos 3 dienos datą taip pat patvirtino atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius ir jo kolega skaitydami pranešimą apie Lietuvos partizaninio karo pradžią Lietuvoje bei pabrėžė šios datos svarbą Lietuvos istorijoje.
Viešas minėjimas „Karas po karo. Lietuvos Laisvės kovų pradžia 1944 m. Pasipriešinimas antrajai sovietų okupacijai“ įvyks liepos 3 d., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
Renginį rengia Strateginių Sumanymų Centras.
