Šiandien „Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ties Marijampole iškilmingai pažymėta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos (56,83–72,50 km) atnaujinimo darbų pradžia. Dalyvaujant Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, taip pat Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių merams, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir darbus vykdančių rangovų įmonių vadovams, būsimo kelio trasoje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms.
„Šis kelias, vadinamas „Via Baltica“, jungiantis Suomiją su Čekija, yra labai svarbus daugeliu aspektų. Jis yra labai svarbus kaip viena esminių Lietuvos transporto arterijų, turinti tiesioginę įtaką prekybai, mūsų komerciniams ryšiams su kitomis valstybėmis, turizmui.
Dabar šis kelias įgijo ir kitų spalvų. Galime jį pavadinti solidarumo keliu, nes būtent šiuo keliu į Lietuvą atvyko nuo karo bėgantys žmonės, būtent šiuo keliu Ukrainai išvežame savo paramą, būtent šitas kelias geriausiai atspindi mūsų trajektoriją, mūsų valstybės orientaciją į Vakarus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kelyje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vyksta didžiausi Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio kelių infrastruktūros statybų darbai. Visas šis apie 40 km ilgio kelias bus rekonstruotas į 4 eismo juostų automagistralę ir pritaikytas tiek civilinėms, tiek karinio mobilumo reikmėms.
„Įsibėgėjus šiandien pradedamiems darbams, pamatysime vaizdą, kurio atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu nelabai yra buvę, – „Via Baltica“ trasoje tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos vyks naujos automagistralės tiesimo darbai beveik 30 km ilgio ruože vienu metu. Džiaugiuosi šia ilgiausia statybų aikštele šalies keliuose ir linkiu sėkmingų, sparčių darbų“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Šiuo metu pradedamas atnaujinti beveik 16 km ilgio ruožas yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo. Kelias bus pertvarkytas į keturias eismo juostas, planuojama nutiesti apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengti saugesnes eismui skirtingo lygio sankryžas, 5 viadukus, 3 tunelinius pravažiavimus, atskirti vietinio ir tranzitinio transporto srautus, įrengti sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelę, aplinkos apsaugos priemones, pastatyti 4 tiltus per Šešupę, taip pat užtikrinti patekimą į Marijampolės LEZ teritoriją. Be to, ties „Via Baltica“ ir magistralinio kelio A7 Marijampolė–Kybartai sankryža bus įrengta apie 11 ha ploto moderni automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos atskiros zonos krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams, bus sukurta reikiama poilsio infrastruktūra. Tai ilgiausias iš keturių ruožų, kuriuose vyksta ar planuojami darbai tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos.
Kariniam judrumui yra svarbios Rūdininkų, Pabradės vietos, todėl šia prasme ir net ja, bet ir politine, ekonomine, tikslingiau būtų turėti ne superplatų vieną kelią, o siauresnius du, kurių antrasis eitų per Pietrytinę Lietuvos dalį. Abu keliai iš Lietuvos įsijungtų į platųjį kelią Lenkijoje skirtingose vietose. Taip daryti būtų strategiškiau, būtų šiuolaikiškesnė išmintis.
Klausimas: ar planuojant ir projektuojant tokius objektus, jų įgyvendinimą (žemės valdų savininkų perkėlimas iš tų žemių, ir kt. reikalai) , į svarstymą įtraukiami ir VSD specialistai?