Žolynai, parkai, pievos, veja – gausios įvairiarūšės gyvūnijos pasaulis. Jame peri paukščiai, straksi žiogai, skraido drugiai, bitės ir kt. Tiesa, ne visi gyviai: erkės, skruzdėlės, vorai ir kt., kelia džiaugsmą, ypač, jei jie gyvena šalia namo žaliuojančioje pamiškėje ar vejoje.
Tačiau „Dezinfos” biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad žaliųjų plotų, nepaisant to, ar tai vos keli arai ar hektarai, tam neskirtais chemikalais purkšti nevalia.
„Dažnai sulaukiame kreipimųsi išnaikinti erkes – tai itin aktuali problema, tačiau cheminėmis priemonėmis purkšti vejas, krūmus, medžius, gyvatvores ar kitus žaliuosius plotus, esančius aplink žmogaus pastatus ir viešosiose erdvėse, draudžiama.
Išimtys daromos tik priemonėms, kurios skirtos naikinti vaiskrūmių, vaismedžių, grūdinės kultūros ir kitų augalų kenkėjus”, – perspėja biologas.
Žala ne tik vejos gyventojams, bet ir žmogui
Kenkėjus naikinančios medžiagos turėtų neveikti arba minimaliai veikti aplinką, nenaikinti naudingų vabzdžių.
„Purškiant žaliuosius plotus chemikalais yra naikinami visi aplinkoje gyvenantys nariuotakojai, tarp jų ir naudingi. Nukentėti gali ir varliagyviai arba perintys paukščiai.
Pakenkti galima ne tik visai gyvūnijai, bet ir augalams, ant kurių purškiama chemija. Aišku, kyla grėsmė ir žmogaus sveikatai, kai chemikalai naudojami ne pagal paskirtį. Yra tekę girdėti atvejų, kai nukenčia augintiniai”, – sako L. Grigaliūnas.
Kokias priemones galima naudoti?
Pasitikrinti informaciją apie preparatą galima Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) internetinėje svetainėje – ten registruojami chemikalai.
Kenkėjų naikinimo priemonės panaudojimas ne pagal produkto registracijos etiketės nurodymus – teisinis nusižengimas, už kurį taikoma atsakomybė. Visa, kas yra vejoje, pamiškėje ar kitame žaliame plote yra naudinga: skruzdėlė, voras, uodas ir kiti gyviai. Tačiau, jei jie atropoja ar įskrenda į žmogaus namus, tampa kenkėjais.
„Tokiu atveju imamasi atitinkamų naikinimo priemonių, priklausomai nuo kenkėjo rūšies. Tačiau net ir naudojant priemones patalpose, ar purškiant patį pastatą, privalu turėti žinių, kad būtų apsaugotas žmogus ir jo aplinka, o ne aklai pilami nuodai ar kitos priemonės”, – atkreipia dėmesį kenkėjų kontrolės ekspertas.
Ir dar sykį pabrėžia, kad Lietuvoje kol kas nėra registruota tokių priemonių, kuriomis būtų galima naikinti nepageidautinus nariuotakojus: erkes, skruzdėles, uodus ar kt., gyvenančius žmonių gyvenamosios aplinkos žaliuosiuose plotuose.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
