Šiandien Vyriausybė pritarė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų 20 mln. eurų skirti dalyvavimui Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinėse iniciatyvose pagalbai Ukrainai ir Moldovai. Iš šių lėšų 10 mln. eurų bus skirta įnašui į Pasaulio banko grupės Tarptautinės plėtros asociacijos Krizės priemonės Specialiąją programą Ukrainos ir Moldovos atkūrimui bei 10 mln. eurų įnašui į Europos investicijų banko naujai kuriamą „ES Ukrainai“ fondą.
„Tarptautinė bendruomenė ir toliau ryžtingai mobilizuoja finansinę paramą besiginančiai Ukrainai. Lietuva jau yra ne kartą prisidėjusi prie panašių tarptautinių iniciatyvų remiant Ukrainą per efektyviai veikiančius Europos Sąjungos ir tarptautinių finansinių institucijų instrumentus ir yra tarp lyderiaujančių šalių skiriant paramą Ukrainai. Iki šiol Lietuvos skirta humanitarinė, finansinė ir karinė pagalba sudaro 1,4 proc. BVP. Mūsų – Vakarų partnerių – bendra pareiga užtikrinti, kad Ukraina atsilaikytų ne tik karine, bet ir finansine bei makroekonominio stabilumo prasme“, – pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Taip pat Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo finansų ministrė įgaliojama pasirašyti Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl įnašų, siekiant prisidėti prie ES Ukrainai suteiktų paskolų palūkanų išlaidų padengimo.
Pagal 2022 m. pabaigoje patvirtintą ES makro-finansinės paramos Ukrainai programą, EK suteikti įgaliojimai skirti Ukrainai iki 18 mlrd. eurų paskolų. EK šiemet Ukrainai jau išmokėjo 7,5 mlrd. eurų. Tvirtinant šią pagalbos Ukrainai programą, buvo numatyta, kad išreikšdamos solidarumą, valstybės narės gali prisidėti prie Ukrainai suteiktų paskolų palūkanų išlaidų padengimo. Pasirašydamos susitarimus, valstybės narės įsipareigos pervesti EK prašomas sumokėti įnašų sumas. Lietuvos numatoma mokėtina suma 2024–2027 metais sudarytų iki 10,6 mln. eurų (metinė įmoka sudarytų apie 2,64 mln. eurų).
Siekiant ir toliau teikti finansinę paramą Ukrainai, viena iš Pasaulio banko grupės organizacijų Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) kuria naują Krizės valdymo priemonę, kurią sudaro 2 programos – Specialioji programa Ukrainos ir Moldovos atkūrimui ir papildoma Krizės atsako programa, skirta krizės paveiktoms skurdžiausioms šalims. Specialioji programa, kuriai yra numatytas skirti 10 mln. eurų Lietuvos įnašas, prisidėtų prie paramos Ukrainai finansavimo poreikio patenkinimo įvairiose srityse: atstatymo ir rekonstrukcijos, biudžeto paramos, socialiniuose ir ekonominiuose sektoriuose ir kt.
Europos investicijų bankas (EIB), atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų tarybos raginimą sustiprinti savo paramą svarbiausiems Ukrainos infrastruktūros poreikiams tenkinti, pasiūlė įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą Ukrainai, įskaitant „ES Ukrainai“ fondo įsteigimą. 2023 m. kovo 29 d. EIB Direktorių valdyba pritarė iniciatyvai ir minėto fondo steigimui. „ES Ukrainai“ fondas, į kurį Lietuva įneš 10 mln. eurų, leis EIB, kaip Europos Sąjungos bankui, ir toliau atlikti svarbų vaidmenį Ukrainoje bei finansuoti skubius ir svarbius infrastruktūros ir ekonomikos atsparumo stiprinimo projektus, kol bus rastas nuolatinis pagalbos Ukrainai mechanizmas Europos Sąjungos lygiu.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija suteiks skubią pagalbą Ukrainai sunaikintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sukeltiems padariniams likviduoti. Šiam ministerijos sprendimui skubos tvarka pritarė Vyriausybė.
Ukrainai bus skirta civilinės saugos tarptautinė pagalba iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM tvarkomo valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų – 30 pastatomų palapinių ir 240 sudedamų lovų, kurių bendra vertė – beveik 48 tūkst. eurų. Dar 2500 eurų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo bus skirta siuntos gabenimo išlaidoms padengti. Perduoti paramą pavesta PADG.
Iki šiol Lietuva yra skyrusi per 950 mln. eurų humanitarinės, finansinės ir karinės pagalbos, kuri sudaro 1,42 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuo 2022 m.
