Numatoma, kad 2035 metais nutukimas kamuos apie pusė pasaulio žmonių, ir tai sukels rimtų iššūkių ir sveikatos apsaugos sistemai, ir šalių biudžetams. Kaip spręsti šią epidemija virstančią bėdą, kokių priemonių imtis – apie tai Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje kvietimu tarėsi Danijos ir Lietuvos ekspertai.
„Imamės iniciatyvų, kurios svarbios konkrečiai šaliai. Čia, Lietuvoje, kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas bei jų prevenciją, apie nutukimą. Tam naudojame įvairias priemones, pavyzdžiui, organizavome renginį dviratininkams. Norime propaguoti sveiką gyvenseną, taip pat – pristatyti kitoms šalims mūsų gyvenimo būdą, o tuo pačiu – pasidalyti patirtimi, kaip įveikti iššūkius“, – komentavo šios iniciatyvos motyvus Hansas Braskas, Danijos Karalystės Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje.
Pasak pašnekovo, geriausias šio renginio pasiekimas būtų – jei žmonės iš tiesų labiau susirūpintų savo sveikata, pradėtų sportuoti, atsikratytų antsvorio ir galėtų džiaugtis kokybiškesniu gyvenimu, būtų laimingesni. Iš kitos pusės, nutukimas – tai jau ne tik atskirų žmonių bėda, bet rimtas iššūkis visai visuomenei.
Gali kainuoti brangiau nei šalies gynyba
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta – nutukimas yra sparčiai plintanti lėtinė liga.
Pasaulio nutukimo atlaso‘2023 (World Obesity Atlas) duomenimis, 2035 metais nutukimu gali sirgti daugiau nei 4 mlrd. žmonių (palyginimui – 2020 metais šis skaičius siekė 2,6 mlrd.), vadinasi, ji palies beveik pusę pasaulio gyventojų. Ši liga sparčiai plinta išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kamuoja visų rasių ir įvairaus amžiaus vyrus bei moteris.
Numatoma, kad 2035 metais Lietuvoje nutukę bus apie 38 proc. suaugusių šalies gyventojų, Danijoje šis skaičius gali pasiekti – 32 proc. Kova su nutukimu ir jo pasekmėmis gali brangiai kainuoti ir tiesiogine to žodžio prasme. Jau minėto Pasaulio nutukimo atlaso prognozėmis, nutukimo epidemijos pasekmės 2035 metais Lietuvai gali atsieiti apie 3,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tai būtų didesnė suma, nei šiemet skiriama šalies gynybai.
200 ligų priežastis
Danijos Karališkojoje ambasadoje Vilniuje, jos ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos sukviesti, į pasitarimą susirinko Danijos ir Lietuvos ekspertai.
Pasitarimo tikslas – geriau suprasti nutukimo keliamus iššūkius ir aptarti, kaip jas spręsti. Visi pašnekovai vieningai sutarė – nutukimas toli gražu nėra tik išvaizdos reikalas, o sunki lėtinė progresuojanti liga, kurią reikia gydyti.
„Tikrai nėra taip, kad pradėjus mažiau valgyti ir daugiau sportuoti visos bėdos išsispręs. Nutukimas reiškia, kad yra riebalinio audinio sankaupos, jos žaloja kūną ir dėl to būtinas gydymas“, – sakė E. Gavelienė.
Prof. S. Sorsenas Torekovas (S. Sørensen Torekov) pristatė Danijoje atlikto tyrimo rezultatus – daugeliu atveju tik mankšta ir dieta nutukimo įveikti neįmanoma, tam pradeda priešintis pats organizmas, siunčiantis signalą smegenims – būtina didinti alkio jausmą ir lėtinti medžiagų apykaitą, tad sunkiai numesti kilogramai netrunka sugrįžti. Efektyvių rezultatų buvo pasiekta, tik dietą ir sportą derinant su medikamentiniu gydymu.
Gydyti nutukimą būtina, nes jis susijęs su daugiau kaip 200 ligų, tarp kurių širdies ir kraujagyslių ligos, antro tipo cukrinis diabetas, onkologinės ligos, depresija, nevaisingumas ir pan. Jis turi neigiamos įtakos gyvenimo trukmei ir kokybei, žmonių su nutukimu gyvenimas gali būti dešimtmečiu trumpesnis nei tų, kurių kūno masės indeksas (KMI) normalus.
Pokyčiai turi prasidėti nuo kūdikystės
Su nutukimu Lietuvoje padėtis dabar tokia – jis turi savo kaip ligos kodą, bet dažniausiai gydomas tik tada, kai pacientas kreipiasi dėl kitų jo sukeltų ligų – hipertenzijos, diabeto ir pan.
„Kaip gydyti nutukimą mes žinome, ruošiame rekomendacijas, bet vieni gydytojai nieko negali padaryti, reikia platesnio požiūrio, įvairių sričių atstovų bendradarbiavimo“, – įsitikinusi prof. D. Veličkienė.
Nutukimo gydymas turi būti kompleksinis, apimantis gyvensenos korekciją, elgesio terapiją, medikamentinį ar chirurginį gydymą. Aštuoniems iš dešimtiems žmonių reikalingas medikamentinis gydymas siekiant išvengti ligos progresavimo ar svorio grįžimo.
Tiek lietuviai medikai, tiek svečiai iš Danijos tikino – nutukę ligoniai teoriškai puikiausiai žino, kaip maitintis, kaip sportuoti, bet realybėje to nepritaiko. Danijoje atlikti tyrimai rodo – kad žmogus realiai imtųsi pokyčių, turi būti sudarytos sąlygos, jis turi sulaukti palaikymo iš visuomenės, šeimos. Turi būti bendra šalies strategija, nes nutukimo bėdos prasideda nuo pirmųjų maisto gurkšnių, vos tik kūdikis vietoj mamos pieno gauna mišinėlių, kuriuose, pasirodo, per daug baltymų. Vaikai su antsvoriu, nutukimu, tikėtina, bus tokie ir suaugę, o jų sveikatos bėdos prasidės dar neatšventus aštuoniolikto gimtadienio.
Kova prieš nutukimą yra svarbus visuomenės sveikatos klausimas, reikalaujantis bendros strategijos, kuri apimtų sveikos mitybos įpročių ir aktyvesnio gyvenimo būdo skatinimą, taip pat užtikrintų tinkamą gydymą ir tolesnę priežiūrą. Nutukimo epidemiją galima suvaldyti tik sutelkus visuomenės, medikų, valstybės, sveikatos politikų pastangas. Ignoruoti jos nebegalima, nes ateityje kova su pasekmėmis pareikalaus kur kas didesnių išlaidų.
