![Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pirmas iš kairės – Antanas Streikus. [1920–1921 m.] Skaitmeninis vaizdas. Nuotraukos originalas saugomas asociacijos „Andriaus Dručkaus iniciatyva“ archyve | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/alkas.lt/1/2023/05/atsisiusti-6vdvdvvv.jpg)
2023 m. gegužės 30 d. minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus 100-ąsias gimimo metines.
Šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą apie Aukštaitijos partizanų Streikų šeimą.
Laisvės kovose dalyvavo visa Streikų šeima:
tėvas Antanas Sreikus-Tamošiukas (1897–1945), mama Marijona Streikienė (1896–1964), sūnūs Juozapas Streikus-Stumbras (1923–1962), Petras Streikus (1925–1947), Izidorius Streikus-Girėnas (1927–1997) bei dukterys Ona Streikutė (slap. Nera, Gėlė; 1929–1950) ir Valerija (Valė) Streikutė-Piemenaitė (1936–2012).
Šeimos galva A. Streikus Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, šaulys, dalyvavo Birželio sukilime, 1944 m. įkūrė Žalgirio partizanų būrį, kuriame kovojo visi jo šeimos nariai, o žmona buvo partizanų rėmėja.
1945 m. rugsėjo mėn. A. Streikus žuvo mūšyje su NKVD kariuomene.
M. Streikienė ir P. Streikus 1944 m. lapkričio mėn. sovietų saugumo buvo suimti ir įkalinti GULAG‘o lageriuose. P. Streikus mirė lageryje, M. Streikienė į laisvę buvo paleista 1956 m.
O. Streikutė partizanaudama 1949 m. rudenį sunkiai susirgo, todėl svetima pavarde buvo paguldyta į Rokiškio ligoninę.
Sovietų saugumas ją susekė ir 1949 m. gruodžio 31 d. suėmė. Tardoma O. Streikutė mirė 1950 m. sausio 9 d.
J. Streikus, po tėvo žūties, tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju, 1947 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas kuopos vadu, o 1949 m. sausio 7 d. – Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadu.
Ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietų saugumo daliniais.
Partizanė V. Streikutė legalizavosi 1956 m., sovietų saugumas jos baudžiamojon atsakomybėn netraukė.
1958 m. liepos mėn., gavę Lietuvos SSR saugumo vado Kazimiero Liaudžio garantiją dėl neliečiamybės, legalizavosi broliai Juozapas ir Izidorius Streikai.
Tačiau sovietų valdžia juos apgavo. 1961 m. spalio mėn. jie buvo suimti.
Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas J. Streikų nubaudė mirties bausme, o I. Streikų – 15 m. laisvės atėmimu.
J. Streikus 1962 m. rugpjūčio 17 d. buvo sušaudytas Vilniuje.
I. Streikus kalėjo lageriuose Mordovijos ASSR ir Permės srityje. Iš lagerių buvo paleistas 1976 m. spalio mėn.
Parodoje skelbiami M. Streikienės, J. Streikaus, I. Streikaus, P. Streikaus, O. Streikutės baudžiamosiose bylose saugomos nuotraukos ir dokumentai, Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanų nuotraukų, saugotų buvusio Vyties kuopos nario Andriaus Dručkaus (1928–2018) asmeniniame archyve, skaitmeniniai vaizdai bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
Didžiuojamės Streikų šeima, amžina Lietuvos šlovė jiems.