Vakar į Nemuną ties Varviškės kaimu buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti.
Procesą stebėjo preparato tiekėjo UAB „Biopolis“ ir Gamtos tyrimų centro atstovai, Druskininkų savivaldybės administracijos žinovai.
„Į Nemuną buvo išpilta 3 500 litrų biologinio preparato upiniams mašalams naikinti – jau aštuntą pavasarį naikiname mašalus, kurie Dzūkijos regionui buvo tapę tikrai didele problema.
Darbas ar tiesiog buvimas lauke birželį buvo didelė kančia, nes esant milžiniškam mašalų kiekiui negelbėdavo jokie repelentai.
Jau nekalbu apie lauke paliekamus gyvulius ar į lauką išleistus naminius gyvūnus.
Kraujasiurbių naikinimo programą po ilgų įtikinėjimų mums pavyko atnaujinti 2016 m.
Mokslininkų skaičiavimais, per tuos metus, kai pilame preparatą, mašalų sumažėjo maždaug 10 kartų“ – sakė meras R. Malinauskas.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“ pirkti iš valstybės biudžeto skirta 67,2 tūkst. eurų.
Penkios pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono – skyrė po 5, 76 tūkst. eurų.
Preparato išpylimo darbus rengė Druskininkų savivaldybė.
Šiais metais preparatas bus pilamas du kartus – po pirmojo panaudojimo mokslininkai, kaip ir kasmet, atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius.
Pasak preparato pylimą stebėjusios Gamtos tyrimų cento Entomologijos laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Bernotienės, laikas, kada reikia pilti preparatą, apskaičiuojamas pagal upinių mašalų rūšies, kuri labiausiai kanda, vystymosi laiką.
Antrąjį kartą šį pavasarį preparatas bus pilamas gegužės pabaigoje, tuomet žadama išpilti dar 2 000 litrų.
Šis preparatas sukurtas taip, kad naikina tik konkrečios rūšies mašalus, nekenkdamas nei augmenijai, nei kitai gyvūnijai.
Primename, kad 1999 metais Vyriausybė patvirtino upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, panaikinus apskritis, buvo nutrauktas ir programos finansavimas.
Nuo to laiko Druskininkų savivaldybės Taryba kiekvienais metais po keletą kartų kreipdavosi į Vyriausybę, Aplinkos ir Finansų ministerijas.
Po šešerių metų intensyvių prašymų bei atkaklaus argumentavimo dėl problemos mąsto, 2016 m. programa buvo atnaujinta – 2015 metų pabaigoje LR Seimui priėmus Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas, buvo sudaryta galimybė skirti finansavimą kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms.
