Prieš kelerius metus žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose virė karšti ginčai dėl Vilniaus savivaldybės priimtų sprendimų: Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo ir K. Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės.
Šiuo atveju lemiamas žodis įvertinant J. Noreikos ir K. Škirpos veiklą turėjo priklausyti istorikams ir už tai atsakingoms institucijoms, bet lemiamą sprendimą priėmė Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero R. Šimašiaus.
Reikia viską itin kruopščiai ir išsamiai išanalizuoti ir tuomet pateikti verdiktą. Negalima minėtų asmenybių istorinių atminimo ženklų nuimti be plačios specialistų diskusijos ir skubotai, būtent taip, kaip buvo pasielgta.
Bet kaip dabar lengva teisti J. Noreiką-Generolą Vėtrą bei pulkininką ir diplomatą K. Škirpą, kurių nuopelnai Lietuvos valstybei ir tautai nėra nei kiek abejotini. Tokie „teisėjai“ teigia, kad minėti asmenys yra prisidėję prie Lietuvos žydų padėties pabloginimo praeityje, ir prisimenami galbūt antisemitiniai jų pasisakymai, bet pamirštama, kokiomis itin sudėtingomis istorinėmis sąlygomis jie veikė.
Atsakykime į klausimą: kam labiausiai naudingas Generolo Vėtros ir K. Škirpos juodinimas ir kas tuo labiausiai džiaugiasi? Ilgai spėlioti ir vargti nereikia, nes atsakymas paprastas kaip du kart du – Rusijai, kuri seniai ne tik šiuos, bet ir kitus mūsų tautai nusipelniusius asmenis vadina fašistais, beje, kaip ir visą mūsų tautą.
Galima net neabejoti, kad, nuėmus Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinus K. Škirpos vardo alėją, Rusijos ambasadoje Vilniuje, Latvių gatvėje, visi plojo atsistoję ir maukė vodką iš litrinių butelių kakliukų, o Kremlius juokėsi susiėmęs už pilvo – jiems nereikėjo per daug stengtis, nes lietuviai patys išpildė jų svajonę ir paniekino savo istorines asmenybes.
Kažkodėl rašant šias eilutes darosi kraupu ir baisu pagalvoti, kad lietuvių tautos išdavikų, kurie 1940 metais važiavo į Maskvą parvežti Stalino saulės, atminimas lyg niekur nieko paliekamas ramybėje, kai mūsų tautos tikrųjų didvyrių atminimas beatodairiškai niokojamas ir trypiamas.
Štai pačiame Vilniaus centre stovi S. Nėries vardu pavadinta mokykla, įsteigta jos vardo literatūrinė premija. Reiškia, S. Nėris ir P. Cvirka už savo išdavikišką veiklą yra nepasmerkti ar net garbinami, kai tuo tarpu J. Noreika ir K. Škirpa smerkiami?! Tas prakeiktas ir nelemtas lietuvių politkorektiškumas, nuolankumas ir bestuburiškumas!
Mindomas ir trypiamas Lietuvos laisvei ir valstybei nusipelniusių asmenų atminimas, o kai kurie populiarūs visuomenės veikėjai net tam pritaria…
Laisvę reikia ne tik iškovoti, bet sugebėti ją išsaugoti ir apginti. Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimas ir K. Škirpos vardo alėjos pervadinimas yra tiesus ir itin skausmingas smūgis mūsų istorijai. Kas skaudžiausia, jį sudavė patys lietuviai!
Antraštėje minimi lietuviai. Kodėl taip apibendrinama? Klaidinanti antraštė.
Nėra antraštėje apibendrinimo, tik teisingas faktas.
Tik tavo galvoje tas „faktas“. Visur žmonės skirtingi, ir lietuviai skirtingi – skirtingų politinių pažiūrų. Negalima visai lietuvių tautai priekaištauti, visą tautą kaltinti, užkabinti vieną pavadinimą visiems.
O kur 1941 m. Birželio 23-osios sukilimo Vilniaus štabo, kuriam vadovavo Vytautas Bulvičius, ir kuris prieš pat sukilimo pradžią buvo sovietams išduotas ir jų sudorotas, atminimas. Kur šiam atminimui skirta lenta, kur nors rūpinimasis savivaldybėje, kad jis atsirastų. Nesigirdi, tai baisus bendros lietuviškos savigarbos neturėjimas.
Keistos atminimų logikos yra ir tame, kad lenkiška žečpospolita, šlėktoms padedant graužusi ir sugraužusi lietuvybę, daroma atmintina, o komunizmo sovietizmas, dariusis tą patį – ne. Kur politikoje lygus požiūris į tai. Ar ne Landsbergio Lietuvos valdymui po Sąjūdžio kurta ir sukurta partija – Tėvynės sąjunga – vedė ir nuvedė tokios kreivos logikos keliu?!… Ar ne šitos operos solistas bus ir Šimonytės į merus vestas Benkunskas…
“lietuvių tautos išdavikų, kurie 1940 metais važiavo į Maskvą parvežti Stalino saulės, atminimas lyg niekur nieko paliekamas ramybėje, kai mūsų tautos tikrųjų didvyrių atminimas beatodairiškai niokojamas ir trypiamas”.
–
Būtent.
Stebint veiksmus o ne žodžius, matome faktus, kad valdžioje turime Stalino gerbėjus, ištikimus Kremliui.
Mikas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
O kur 1941 m. Birželio 23-osios sukilimo Vilniaus štabo, kuriam vadovavo Vytautas Bulvičius, ir kuris prieš pat sukilimo pradžią buvo sovietams išduotas ir jų sudorotas, atminimas. Kur šiam atminimui skirta lenta, kur nors rūpinimasis savivaldybėje, kad jis atsirastų. Nesigirdi, tai baisus bendros lietuviškos savigarbos neturėjimas. Keistos atminimų logikos yra ir tame, kad lenkiška žečpospolita, šlėktoms padedant graužusi ir sugraužusi lietuvybę, daroma atmintina, o komunizmo sovietizmas, dariusis tą patį – ne. Kur politikoje lygus požiūris į tai. Ar ne Landsbergio Lietuvos valdymui po Sąjūdžio kurta ir sukurta partija – Tėvynės sąjunga – vedė ir nuvedė tokios kreivos logikos keliu?!… Ar ne šitos operos solistas bus ir Šimonytės į merus vestas Benkunskas…
„ Atsakykime į klausimą: kam labiausiai naudingas Generolo Vėtros ir K. Škirpos juodinimas ir kas tuo labiausiai džiaugiasi? Ilgai spėlioti ir vargti nereikia, nes atsakymas paprastas kaip du kart du – Rusijai” [ … ]
Bet ar tik jai vienai tai džiaugsmo teikia? Ar su niekuo ji juo nesidalina?
„ Myliu savo senelio sielą, tačiau nemyliu jo nuodėmės, interviu portalui LRT.lt sako Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė Silvia Foti, viešėjusi Lietuvoje. ”
– lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1531833/nacio-anuke-generolo-vetros-vaikaite-apie-senelio-nuodemes-ir-pareiga-atskleisti-tiesa
„Nacio anūkė“. Generolo Vėtros vaikaitė – apie senelio nuodėmes ir pareigą atskleisti tiesą
Vėtros anūkė Silvia Foti Lietuvą ir gyvenimą joje pažįsta tik iš kelių žmonių pasakojimų.
Negi jos mama jai tokią istoriją apie tėvą pasakojo?
Silvijos Foti senelė (mamos mama) Antanina Krapavičiūtė-Noreikienė g. 1911 m.
Silvijos Foti senelis Jonas Noreika (Generolas Vėtra) gimė 1910.10.08, o 1943 m. vasarį ar kovą suimtas hitlerininkų ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį, 1947 m. vasario 26 d. (36 metai) nužudytas MGB komunistų Vilniuje.
Silvijos Foti mama Dalia Noreikaitė gimė 1939.03.11, o karo gale kartu su mama Antanina išvyko į JAV. Todėl drąsiai galima sakyti, kad Silvijos Foti mama Dalia nei Lietuvos, nei savo tėvo (Generolo Vėtros) nepažinojo.
Dėkoju, kad pastebėjote, jog apie generolo šeimą neskaičiusiems iš mano teksto nebus suprantama, kieno tėvas turimas galvoje, kad patikslinote ir papildėte!.
Jonas Noreika ir jo tėvai buvo giliai religingi. Cituoju iš kultūros žurnalo AIDAI 1951 m. vasario mėn.:
– Tavo vardo šaukiuos –
KUR TIK AKIS UŽMATO, KUR BENU KLYSTA MINTIS — VISUR MATAU, VISUR PAŽĮSTU AŠ TAVE. AR DIENA IŠAUŠTA, ATSKLEISDAMA KALNUS IR LYGUMAS, AR ŽYDINČIŲ GĖLIŲ KVAPAS NUBANGUOJA PER PIEVAS, AR PAUKŠTIS MIŠKO GLŪDUMOJ SUKLYKSTA — VISUR MATAU IR GIRDŽIU TAVE.
KALĖJIMO RŪSY NYKSTANČIO ŽMOGAUS KAULĖTOS RANKOS TIESIAS Į TAVE. KRUVINOJ KOVOJ GRANATŲ IŠRAUSTOJ DUOBĖJ UŽDUSUSIO KARIO PASKUTINIS ATODŪSIS ŠAUKIA TAVE. MYLIMOJI PRIE LANGO RYMANTI KRŪPTELI IR ŠAUKIA TAVO VARDĄ, IŠGIRDUSI ŽINIĄ BAISIĄ. PALYDI ŽEMĖ IR DANGUS PALYDI ŠAUKSMĄ TĄ. NUO MARIŲ IKI MARIŲ, NUO VIENO ŽVAIGŽDŽIŲ KRAŠTO IKI KITO GIRDISI TAVO VARDAS, O DIEVE!
MANO ŠIRDIS DREBA, KAIP AUDROJE SIŪBUOJAMAS MEDŽIO LAPAS. NEŽINAU NEI KUR PRADŽIA NEI KUR PABAIGA. NORĖTŲSI, O, KAIP BAISIAI NORĖTŲSI APRĖPTI VISĄ ŽEMĘ. VISĄ ŽEMĘ SUTALPINTI Į SAVO ŠIRDĮ! KAD TAVO VARDAS AIDĖTŲ IR AIDĖTŲ. KAD GALĖČIAU ILSĖTIS, KAD GALĖČIAU NURIMTI!
TOKS DIDELIS TROŠKIMAS, TOKS GALINGAS IR NEPASOTINAMAS JAUSMAS ŠIRDY! O GALIA MANA TOKIA MENKUTĖ. KAIP SKRUZDĖLĖS ANT PRAVAŽIUOJAMO KELIO. KIEKVIENA PRAEINANTI PĖDA GALI SUTRINTI, SUMINDYTI. KAS BŪČIAU, JEI TAVO VARDAS NESKAMBĖTŲ! KAS LIKTŲ Iš MANĘS, JEI NEŽINOČIAU, KAD TURIU TĖVĄ, SAVO RANKOJ LAIKANTI MANE. JEI SAVO GYSLOSE NEJAUSČIAU TOS UGNIES, KURI BUVO VISOS GYVYBĖS, VISO JUDĖJIMO, VISO GYVENIMO IR VISO PASAULIO PRADŽIA. MANO DIEVE! ŠTAI ESU TOKS, KOKI MANE PAŠAUKEI. MATAI, AR VERTAS AŠ PRAŠYTI LEISTI IR MAN VYKDYTI TAVO VALIĄ ŽEMĖJE. ŠAUKTI TAVO VARDĄ, KARTOTI TAVO ŽODĮ. BE TAVĘS VISKAS BEPRASMIŠKA. PRAGARAS BE TAVĘS. IR DREBA ŠIRDIS, TAVO VARDĄ ŠAUKDAMA. LEISK BŪTI ARTI, LEISK SUŠILTI IŠVARGUSIAJAM TAVO MEILĖS UGNY, O DIEVE!
STUTTHOFE, 1944. 01. 27.
JONAS NOREIKA
Kas domitės Jono Noreikos gyvenimu, skaitykite internete Viktoro Ašmensko monografiją “Generolas Vėtra”, 1997, Vilnius. Formatas .pdf
– partizanai.org/failai/pdf/generolas_vetra.pdf
–
Apie Jono Noreikos dukrą (Silvijos Foti mamą) skaitykite:
– lietuvai.lt/wiki/Dalia_Marija_Bernadeta_Kučėnienė
–
Apie Joną Noreiką būtina parašyti naują monografiją, nes po 1997 m. atsirado daug naujos ir svarbios informacijos.
Gal gerb. Valiušaitis jau rašo?
Prie ko čia anūkės, tegul jos šneka ką nori, tai jokios reikšmės neturi, Generolas Vėtra vertinamas už nuopelnus valstybei ir tautai ir tai ne anūkės reikalas. Va Birželio sukilimo Vilniaus štabas vadovaujamas V. Bulvičiaus buvo sovietų likviduotas likus kokiai savaitei iki sukilimo pradžios, taigi nei jo vadovui, nei nariams jokių priekaištų dėl sukilimo veiksmų negali būti. Tad Genocido centrui, Istorijos institutui dera imtis jų atminimo įamžinimo, tačiau nesigirdi, kad jiems tai rūpėtų, nors esame laisvi ne Maskvos valioje, tai kur tokios neatsakomybės priežastis? Kodėl jie šios pareigos nevykdo ?
Maskvos pakištus anūkės pasakojimus, tegul pati Maskva sau ir skaito, kam čia mums juos priminėti…