Ukraina turi būti NATO nare jau šiandien

Geopolitinė padėtis

Beribis žmonijos kvailumas pasireiškęs Sudane karine prievarta dar labiau didina įtampą pasaulyje. Dėl Sudane vykstančių kovų tarp dviem aukščiausio rango generolams ištikimų pajėgų kyla grėsmė, kad ši šalis gali žlugti.

Nors mums regisi, kad Afrika yra be galo toli, kruvino karo pasekmes pajus visas pasaulis, o ypač – ekonomiškai stipriausios ir pažangiausios šalys Vakaruose. Lietuva yra viena iš jų.

Abi kariaujančios pusės Sudane turi dešimtis tūkstančių kovotojų ir užsienio rėmėjų, jos valdo naudingųjų iškasenų plotus ir kitus skurdžios šalies išteklius.

Nesuvaldytos rietenos tarp kvailių (t.y. kenkiančių ir sau, ir kitiems) su mirtį nešančiais ginklais yra tiesus kelias į ilgalaikį konfliktą, nesibaigiančią prievartą, kančias, civilių mirtis ir kitą gaivalą, kuris praeityje jau niokojo kitas Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis – nuo Libano ir Sirijos iki Libijos ir Etiopijos.

Ginkluoti bandymai užgrobti valdžią, prasidėję Sudanui bandant pereiti prie demokratijos, jau pražudė šimtus žmonių, o milijonai liko įkalinti miestuose, slėpdamiesi nuo apšaudymų, sprogimų ir marodierių.

Vienoje pusėje yra Sudano ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Abdelis Fatahas Burhanas, kitoje – generolas Mohammedas Hamdanas Dagalo, sukarintos grupuotės vadinamos Greitosios paramos pajėgomis, išaugusios iš liūdnai pagarsėjusių Darfūro džandžavidų kovotojų, lyderis. Ir vienas, ir kitas siekia perimti Sudano kontrolę, o tiksliau – šios skurdžios šalies išteklius, kurių klodai slepiasi po žeme.

Vienas svarbiausių jų – auksas. Nugalėtojas taip pat pasiskelbs Sudano prezidentu, o pralaimėjusiajam greičiausiai gresia tremtis, o jei nespės pabėgti – neabejotina mirtis.

Tačiau labiausiai tikėtinas ilgalaikis pilietinis karas arba šalies padalinimas į besiriejančias dalis. Blogiausia, kad jei beįsižiebiančio karo pirmasis etapas nebus greitai nutrauktas, „konfliktas taps daugiapakopiu žaidimu, kuriame regioniniai ir kai kurie tarptautiniai veikėjai sieks savo interesų, pasitelkdami pinigus, ginklų tiekimą ir galbūt savo karius ar įgaliotinius“, sako Tuftso universiteto Sudano ekspertas Aleksandras de Valas.

Dar didesnį nerimą ir sumaištį kelia Arabų Persijos įlankos šalys, kurios pastaraisiais metais žvalgosi į Somalio pusiasalį, nes siekia išplėsti savo galią regione. Jų interesus neabejotinai skatina ir palaiko Maskva, taip pat siekianti užtvirtinti savo įkeltos mėšlinos kanopos galią.

Jungtiniai Arabų Emyratai palaiko glaudžius ryšius su Greitosios paramos pajėgomis, kurios pasiuntė tūkstančius kovotojų padėti JAE ir Saudo Arabijai jų kare prieš Irano remiamus husių sukilėlius Jemene.

Tuo tarpu Rusija jau seniai puoselėja planus Port Sudane. Rusai prie itin svarbaus Raudonosios jūros prekybos maršruto, kuriuo į Europą gabenami energijos ištekliai, stato karinio jūrų laivyno bazę, kurioje galėtų įsikurti iki 300 karių ir keturi laivai.

Kremliaus galvažudžiai „Wagner Group“ pastaraisiais metais įsitvirtinę visoje Afrikoje, nuo 2017 m. veikia Sudane. Jų darbas užtikrinti, kad raudonosios Maskovijos meškos letenos būtų uždėtos ant aukso kasyklų.

O vykstant pilietiniam karui, dar blogiau – jam išplitus į gretimas šalis, Rusijos orda ir jos samdiniai be vėliavų ir kitų skiriamųjų ženklų iš Port Sudano galės nevaržomai šėlti ir piratauti Raudonojoje jūroje, tokiu būdu kontroliuodami naftos prekybos maršrutą.

Kuo tai gresia Vakarų pasauliui, manome, jūs suprantate: šimtai tūkstančių pabėgėlių, manipuliacijos aukso ir naftos rinka, maistas (jo trūkumas) kaip hibridinio karo priemonė.

Reikšmingi postūmiai

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas vakar Kijeve pareiškė, kad Ukrainos „teisėta vieta“ yra kariniame aljanse, ir pažadėjo daugiau paramos šiai šaliai per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje po Rusijos invazijos prieš kiek daugiau nei metus.

„Leiskite man aiškiai pasakyti, kad Ukrainos teisėta vieta yra euroatlantinėje šeimoje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas. „Teisėta Ukrainos vieta yra NATO.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino J. Stoltenbergą, kuris padėjo sutelkti NATO narių paramą, reikalauti iš jų dar daugiau paramos, įskaitant karo lėktuvus, artileriją ir šarvuotąją techniką.

JT vadas Antonio Guterešas ketvirtadienį Baltųjų rūmų aukščiausiojo lygio susitikimui skirtoje žinutėje griežtai metė iššūkį JAV Prezidento Džo Baideno ir kitų pasaulio lyderių pastangoms kovoti su klimato kaita ir pareiškė, kad naftos ir dujų gręžinių plėtra ir kita turtingiausių šalių politika yra „mirties nuosprendis“ planetai.

Šis įspėjimas buvo viešas aukščiausio JT pareigūno priekaištas tiems, kuriuos jis pavadino „didžiausiais teršėjais“, deginant iškastinį kurą išmetančiais dujas, dėl kurių įkaista planeta.

Rusijos karas Ukrainoje ir kitos grėsmės trumpalaikiam naftos ir dujų tiekimui pasaulyje verčia JAV ir kai kurias kitas valstybes didinti klimatui kenkiančios naftos, gamtinių dujų ir anglies gavybą.

Vakar Europos Sąjunga pritarė keliems pasiūlymams, kuriais siekiama užbaigti jau daug metų trunkančią priešpriešą dėl to, kaip geriausiai suvaldyti migraciją – galvosūkį, sukėlusį vieną didžiausių bloko politinių krizių.

Dviejų trečdalių balsų dauguma numatytas skubios pagalbos planas, pagal kurį 27 ES valstybės narės būtų įpareigotos padėti vienai iš jų, jei tos šalies priėmimo pajėgumai būtų perpildyti staiga atvykusių žmonių, kurie tikisi patekti į šalį.

Dabar šalys narės turi vienerius metus, kad iki 2024 m. gegužės mėnesį vyksiančių visos Europos rinkimų pagaliau reformuotų girgždančią prieglobsčio sistemą.

Vengrijos vyriausybė, neva siekdama sumažinti Vengrijos ūkininkams daromą rinkos spaudimą, į laikinai uždraustų importuoti iš Ukrainos maisto gaminių sąrašą įtrauks medų ir tam tikrus mėsos gaminius, ketvirtadienį pranešė vyriausybės ministras.

Be medaus ir mėsos, Vengrijos vyriausybė iki birželio 30 d. uždraudė importuoti 25 ukrainietiškus gaminius, įskaitant grūdus, aliejinių augalų sėklas, miltus ir maistinį aliejų. Draudimus taiko taip pat ir Lenkija bei Slovakija.

Danija ir Nyderlandai paskelbė, kad ketina suteikti Ukrainai mažiausiai 14 atnaujintų Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“. Jie Ukrainą pasieks 2024 m. pradžioje arba vėliau. Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lioke Rsmusenas (Larsas Løkke Rasmussen) tai pavadino „reikšminga dovana“, kuri papildė vasario mėn. paskelbtą Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos įnašą, kuriuo skiriama bent 100 senesnių tankų „Leopard 1 A5“.

Bendrame pareiškime Danijos ir Nyderlandų gynybos ministrai teigė, kad apytikrė 165 mln. eurų „bendro įsigijimo, atnaujinimo ir dovanojimo“ kaina bus lygiomis dalimis padalinta abiem NATO narėms.

Trumpai

R.van Dartelis, buvęs Nyderlandų ambasadorius Serbijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, pasitraukė dėl komentarų, kuriuos jis išsakė naujos knygos autoriui.

Nyderlandų transliuotojas RTL pranešė, kad juose yra jo žodžiai: „Ukrainiečiai taip pat yra rusai. Negalime to pamiršti. Tokia yra tikrovė.“

Baisiausia, kad diplomatijos veteranas tiesiai išsakė tai, ką galvoja daugelis dabartinių pareigas einančių Vakarų šalių lyderių. Kuo labiau į Europos vakarus ir į pietus, tuo šis įsitikinimas tvirtesnis, ir tuo daugiau žmonių taip galvoja.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija yra pasirengusi priimti Rusijos įkurtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos misiją. Ji privalo būti veiksminga, sakė jis.

Prancūzijai ir Lenkijai pradėjus ginčytis dėl šaudmenų tiekimo Ukrainai, ES paramos procesas dar labiau sulėtėjo ir gali iš viso sustoti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas bus staigmena ne tik Rusijai, bet ir ukrainiečiams, sakė deputatas ir prezidento atstovas Ukrainos Aukščiausioje Radoje Venslavskis.

Vakar rusų pilotai virš Belgorodo miesto paleido aviacinę bombą, kuri greičiausiai buvo skirta Charkovui. Bomba sprogo mieste, yra pranešimų, kad viena moteris žuvo. Rusijos karo nusikaltimų ministerija paskelbė, kad „skrendant desantinių pajėgų lėktuvui Su-34 įvyko neįprastas orlaivio amunicijos užstrigimas.“

Galėtų tų užstrigimų pasitaikyt dažniau, ne tik virš Belgorodo. Laukia nesulaukia fejerverkų Piteris ir Maskva.

Šalia Bachmuto verda intensyvūs mūšiai. Orda bando prasibrauti link kelio į Chromovą. Ukrainiečių artilerija užsiima faršo darymo operacija rusų proveržio vietoje.

Lietuvoje

Vilniuje žydi sakuros. Saulės nutvieksti niūrūs praeivių veidai pasipuošė šypsenomis.

Įkvepiam – sulaikom kvėpavimą – iškvepiam. Ooooo-uuuuu-mmmmm.

Viskas praeis.

Džiaukimės šia diena, kuriai, kaip sakė vienas toks bičas, vaikščiojęs vandens paviršiumi, užtenka savo vargo.

Nuotrauka: NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (kairėje) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (dešinėje) spaudžia vienas kitam ranką prieš susitikimą Kijeve, Ukrainoje, ketvirtadienį, 2023 m. balandžio 20 d. (Ukrainos prezidento spaudos tarnyba per AP)

Ypatingas ačiū rėmėjams: DT Artelė, UAB ir Lietuvos aludarių gildijai. Mūsų darbo tęsimui itin svarbi visų jūsų parama. Siūlome aktyvius mokymus saugumo ir kitomis temomis: info@visagentura.com