Pernai Kaune užbaigus Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės atnaujinimą, Žaliakalnyje pabaigos link artėja viso Ąžuolyno daugiafunkcio komplekso dėlionė. Šiomis dienomis veiksmas verda greta jau pastatytų ir sutvarkytų objektų – kyla uždaras išskirtinės formos lengvosios atletikos maniežas. Atverti erdvę sportininkams planuojama kitąmet.
Iškilo pirmosios kolonos
„Sezoniškumas neturėtų trukdyti treniruotis ir siekti aukščiausių rezultatų. Uždaros treniruočių erdvės užtikrina tam būtinas sąlygas – šaltuoju sezonu sportininkai treniruojasi Vilijampolės pripučiamame futbolo manieže. Jau kitąmet patogias erdves turės lengvaatlečiai. Tačiau tuo planai nesibaigia – Aleksote suplanuotos naujos erdvės futbolo ir regbio entuziastams“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Atnaujinto Ąžuolyno pašonėje lengvaatlečiams skirtos erdvės kontūrai matomi plika akimi. Apie statybų progresą išduoda iškilusios pirmosios kolonos.
„Statybų aikštelėje įrengtos visos požeminės komunikacijos ir pagrindai. Taip pat montuojamos rūsio pertvaros, kolonos, perdangos, ant kurių bus įrengiamas bėgimo maniežas ir kitos statinio konstrukcijos. Jau matoma ir administracinio pastato dalis“, – teigia Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Arti tūkstančio plokščių
Naujasis objektas išsiskirs savo išore – konstrukcijas sudarys dekoratyvinės betoninės plokštės. Lengvosios atletikos maniežo įrengimui iš viso prireiks arti tūkstančio gelžbetoninių perdangos ir fasadinių plokščių.
„Maniežas turės išskirtinę dantytą stogo konstrukciją. Ant jo numatyta galimybė įrengti saulės jėgainę ir vandens šildymo kolektorius. Architektų parinkta monolitiška betoninė pastato forma primins bėgimo takelį, o į šiaurinę pusę orientuoti langai užtikrins maksimalų saulės šviesos panaudojimą, neperkaitinant patalpų. Šis statinys savo išore papildys greta esantį Dariaus ir Girėno stadioną“, – tikina bendrovės „Autokausta“ projekto vadovas Egidijus Rumšas.
Jeigu viskas klostysis pagal planą, sportininkai moderniausią maniežą Lietuvoje išbandys jau kitais metais. Naujos erdvės pasitarnaus ne tik varžyboms besiruošiantiems profesionalams, bet ir šalia esančio Lietuvos sporto universiteto studentams.
Šiuolaikiškiausias maniežas Lietuvoje
Kauno lengvosios atletikos maniežo pastato bendras plotas sieks kiek daugiau nei 15 tūkst. kv. m. Techninį projektą parengė architektūrinį konkursą laimėjusi kauniečių bendrovė „Archas“.
Naujose erdvėse numatyta įrengti šešis 200 metrų ilgio ir aštuonis 60 m bėgimo takus, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų (ieties ir disko) treniruočių sektorius. Sportininkai fizinę formą gerins treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus čia pat būsiančiuose masažo kabinetuose ir dviejose pirtyse.
Statinyje suplanuotos administracinės patalpos, pasitarimų erdvės, trenerių ir sportininkų persirengimo kambariai, kavinė. 140 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę turėsiančiame objekte ruošiama ir apie 500 vietų žiūrovams.
Statomas maniežas Žaliakalnyje – paskutinė kylančio Ąžuolyno daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso dalis. Jį jau puošia iš pagrindų atnaujinta Sporto gatvė ir aikštė greta paminklo S. Dariui ir S. Girėnui. Čia pat ruošiamasi įrengti sportininkų šlovės alėją.
Tačiau tai – ne pabaiga. Aleksote, Europos pr. 105A, iškils dengtas futbolo ir regbio maniežas. Naujos erdvės pasitarnaus ne tik sportininkams, bet ir sporto bendruomenių stiprinimui, jaunimo užimtumui.
Tiek tų sporto įrenginių statoma Kaune vienu metu, o iš kur imamas tam finansavimas – nepasakoma nė žodžio. Antai, kituose miestuose nieko panašaus nematome, – kitur kartais paprasčiausioms aikštelėms įrengti lėšų neturi. Panašu į kažkokį “blatą” ar ką?… .
Nereikia dejuoti, Vilniuje bus statomas ministerijų miestelis, nacionalinis stadionas, nacionalinė koncertų salė, Teismų rūmai, Lietuvos banko būstinė ir taip toliau – Vilniui biudžetinių lėšų niekada nepritrūks. Šiais metais Vyriausybė Vilniui iš Lietuvos biudžeto skyrė berods 330 milijonų eurų paramą.
Suprantu, kad toks ministerijų miestelis jaukiame kampelyje kuo toliau nuo piliečių akių – labai gundo.
Tačiau ar tikrai visų svarbiausių valstybės valdymo įstaigų sutelkimas vienoje vietoje būtų vispusiškai pateisinamas ? Ką apie tai mano kariuomenės, kiti, įv. sričių saugumo ir gynybos specialistai?
Centre liks pastatai, pvz., SM Gedimino pr. Kam jie atiteks ir kaip? Tai Valstybės gynyba yra antraeilis uždavinys? Mano nomone, ministerijos vienoje vietoje yra visiškai niekuo nepagrįstas sprendimas. Bet kažkas už to galimai slypi.
Brangūs ir prabangūs pastatai senosios sostinės centre… Už juos gautus pinigus naudos kiaurai ištuštintam valstybės iždui lopyti bei bent dalį užsienio skolos grąžinti?..
Pasak bankininkų, Lietuvos indėlininkai vien banko sąskaitose laiko 21 mlrd. €. Ar obligacijos nebūtų išeitis? Gal vyriausybė bijo, jog tokiam „politiniam elitui” rimtesni turtuoliai savo pinigų nepatikės, ir paaiškės, koks „karalius” nuogas?
Rusijos oligarcho pasiuntiniai – ne per žema: Finansų ministerija atvėrė duris A. Melničenkos atstovams
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/rusijos-oligarcho-pasiuntiniai-ne-per-zema-finansu-ministerija-atvere-duris-a-melnicenkos-atstovams/286557/
„Turtingiausiu Rusijos oligarchu laikomas Andrejus Melničenka neatsisako pretenzijų į gamyklą Lietuvoje.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios turėti reikalų su rusišku verslu, bankais, ypač Kremliui artimais oligarchais, yra laikoma žemu lygiu.” – Bet ne Lietuvos FM?
(Na, ką ir besakyti – ministerijų miestelis kur nors toliau nuo žmonių akių tikrai geriau… A nia?.. )
Manyčiau, kad ministerijų miestelis vienoje vietoje (viename mieste) yra strategiškai tinkamas sprendimas. Kaip žinoma, iš ministerijų susidaro valstybę valdanti Vyriausybė, kurios vieta pagal Konstituciją yra sostinėje. Tai, kad ministerijoms tikslinga būti viename mieste, akivaizdu yra ir dėl to, kad Vyriausybės veikloje nuolat tenka susirinkus klausimus spręsti tariantis tarpusavyje kelioms ministerijoms.
Be to, esant ministerijų miesteliui yra patogiau jų veiklai įrengti ir požemines patalpas, kas šiais laikais darosi aktualu.
Žinoma, dėl dabartinių ministerijų patalpų kaip turto valdžios partijos gali turėti interesų.
Kažin
Your comment is awaiting moderation
3 sekundės ago
Čia nėra joks dejavimas, o viešas paakinimas pastebint faktus. Kas dėl Vilniaus, tai jame per tuos 30 metų valstybės (savivaldybės) lėšomis buvo pastatyti bene trys pastatai – mokesčių inspekcija generalinės prokuratūra, gaisrinė. Visa kita statyba – finansuota privataus savo ir užsieninio kapitalo. “Vilniui biudžetinių lėšų niekada nepritruks”, – ką tuo norima pasakyti, tai lyg koks tyčiojimasis, kai Vilniuje surenkamo pajamų mokesčio jam paliekama tik apie 42-45 %, kai Kaunui jo paliekama per 90 %. Tai tiesiog yra Vilniaus valdžios laikymas lyg kokiu žiopliu ar miesto – kolonija, tai politika lyg nelaikant jo valstybės sostine, lyg ne šalies vieta, kurioje gyvena trečdalis Lietuvos gyventojų. Giesmelei iš tos pačios operos priskirtina ir tai, kad europinės “Rail Baltica” vėžės maršrutas tapo vestas ne per sostinę kaip kitose valstybėse arba kad ir tas užsimojimas, buvęs 2011-2013 metais, palikti sostinės oro uostą vos ne be skrydžių. Visa tai bylotų tą patį – esant valstybės valdžioje ne valstybės su sostine Vilniuje interesų ar ką?… Pagaliau imkime nacionalinį stadioną Vilniuje – jis žodžiais jau statomas dar nuo sovietmečio, t.y. nuo 1988 metų, nacionalinė koncertų salė, teismų rūmai, ministerijų miestelis ir t.t. taip pat buvo sakyta, kad bus statomi, jau keli dešimtmečiai, tačiau jų kaip nėra, taip nėra
Kažkaip užsimiršta 330 milijonų eurų iš Lietuvos biudžeto, šiems metams Vyriausybės skirti Vilniui paremti?