Balandžio 1 d. didelis talkininkų būrys susirinko Seredžiuje pasodinti ąžuolyno Pieštvės pilies gynėjams.
Talką surengė seniūnija. Renginio pradžioje, gaudžiant Tauro rago garsams, nuo aušrininko Jono Gedimino Beržanskio Klausučio aukuro buvo užkurta apeiginė ugnis.
Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė, pasveikindama talkininkus iš įvairių Lietuvos kampelių, paminėjo pagrindines Seredžiaus istorijos datas, susietas su Pieštvės pilies gynėjų kovomis su kryžiuočiais.
Apie 100 talkininkų per 1 valandą pasodino 70 ąžuoliukų, – turimais duomenimis tiek metų atsilaikė Pieštvės pilis prieš užkariautojus kryžiuočius.
Talkos pabaigoje buvo atidengta atminimo lenta Pieštvės pilies gynėjams. Ją saugos galingas riedulys, atgabentas iš Seredžiaus apylinkių, kaip padėka protėviams.
Atminimo lentą atidengė jos sumanytojas Arvydas Sviderskis, o joje įrašytus žodžius perskaitė seniūnė.
Folkloro ansamblis „Altonė“ užvedė giesmes, skirtas ąžuolams. Pabaigoje vieningai nuskambėjo „Lietuva brangi“ (Juozo Naujalio muzika, Maironio žodžiai).
Štai tokiu pavasariniu obalsiu buvo pradėta Seredžiaus 2023 metų sukaktuvinių renginių grandinė.
1. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
2. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
3. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
4. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
5. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
6. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
7. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
8. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
9. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
10. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
11. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
12. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
13. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
14. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
15. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
16. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
17. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
18. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
19. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
20. Seredžiuje pasodintas ąžuolynas Pieštvės pilies gynėjams pagerbti | rengėjų nuotr.
Ties Seredžiumi, palei Nemuną, netoli tos vietos,kur į jį įteka Dubysa, matosi nedidelės kalvelės, panašios į kalveles prie Nemuno ties Veliuona. Veliuonoje tos kalvelės vadinamos Pilaitėmis. Gal ir ties Seredžiumi ant tų kalvelių prie Nemuno viduramžiais buvo pastatyti įtvirtinimai gintis nuo kryžiuočių ?
Puiku. Trispalvę danguj atspindėjo trys aitvarai. Daina visą filmuką gera lydėjo, entuziazmas žmonių veiduose švietė ir labai gražus mūsų istorijai žymus dalykas buvo įamžintas čia, Seredžiuje. Kalbant apie Palemoną, tai jo atvykimo kelio aprašymą prie Dubysos turi kultūros istorikas aplinkosaugininkas Vaidas Želvys. Jame, Rumiancevo Lietuviškame apraše LITOPYS – LIT’OPYS (Kijevas), aprašyta kaip Palemonas iš Romos, t. y. iš geografiškai “žemai” su visa manta ir laivais, 5.526 m. nuo Pasaulio sutvėrimo, pasiėmęs astronomą, saulės nusileidimo kryptimi apiplaukė vakarų Europą, į plaukė į Kuršių marias ir, per Nomon’ą (Nemuną) pasiekęs Jūros bei Dubysos upių žiotis, aptiko čia gamta bei žvėrimis turtingą kraštą. Pavadino jį Žomoitja (Žemaitija).
Pastaba: Klaipėda (Laikpėda – Laiko pėda) pagal buvusią žvaigždynų padėtį, lyginant ją su dabartine danguje, kuršių buvo įkurta 5.852 m. pr. Kr. metu. Bet liko mįslė: ką pagal Lietuviškąjį aprašą galėtų reikšti Pasaulio sutvėrimo laikas 5.526 m.? Seredžiaus žmones galėtų surengti istorikų konferenciją šiuo klausimu.
Geriausi palinkėjimai, Rimgaudas.
kas dainuoja? puiki šventė, nuostabus darbas atliktas ir graži daina parinkta. kieno dainelė būtų įdomu sužinoti…
Pažiūrėjau į knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” rankraštį ir skyriuje “Senieji lietuviai” matau, kad “Eglės žalčių karalienės” (žaltys – laiko simbolis) 7.632 m. pr. Kr. iš Palangos apskritimais sutvertas Pasaulis rytuose ir pietryčiuose siekia Tverę, Brianską bei Kijevą. Iš to gaunasi, jog Rumiancevo Lietuviškame apraše LIT’OPYS Pasaulio sutvėrimas įvyko 7.632 m. pr. Kr. laiku, todėl 5.526 m. nuo Pasaulio sutvėrimo, kai Palemonas išvyko iš Romos, turėtų būti skaičiuojamas kaip 7.632 – 5.526 = 2.162 m. pr. Kr. data. Esant dabarties 2023 m. po Kr. metui, galutinis Palemono išvykimo iš Romos besileidžiančios saulės kryptimi momentas turėtų būti prilyginamas 2.162 + 2023 = 4.185 m. atgal, tai yra 2.162 m. pr. Kr., skaičiuojant įprastu būdu, datai.
Seredžiuje, jeigu bus surengta konferencija Pasaulio sutvėrimo laiko pagal LIT’OPYS aprašą tikslinimui, tarpe kitų asmenų irgi norėčiau ten dalyvauti.
Rimgaudai ,Roma dar neegzitavo tuo laikotarpiu
apie kuri kalbate….
Puiku, Jurai, kad atsiliepėte, ir tai reiškia, kad ne tik Jūs, bet ir kiti pradės mąstyti, koks atskaitos taškas yra Rumiancevo LIT’OPYS pašymėta Pasaulio pradžia. Koks faktorius nustatė ją? Istorikų konferencija, taigi, šiuo klausimu Seredžiuje tikrai yra reikalinga.
Vis dėlto istorijai yra svarbu ir jos faktų tikrumas. Šiuo atveju klausimas yra, kur stovėjo Pieštvės – lotyniškai rašytų šaltinių nurodomų pavadinimų Pisten, Bisten – pilis.
Galima sakyti, kad istorikai kiek tikresnės jos buvimo vietos taip ir nėra nustatę. Kadangi įvykiai su šios pilies paminėjimu kryžiuočių kronikose yra vykę Butigeidžio, Vytenio laikais, kuomet kovos vyko ne dėl vienos kitos pilies užgrobimo, sunaikinimo, o dėl pačios Lietuvos kaip valstybės sunaikinimo, todėl akivaizdu, kad kryžiuočių žygiai buvo nukreipti jos sostinei Vilniui užgrobti. Tokiu atveju logiška, kad žygiams Vilniaus link trumpiausias ir patogiausias kelias iš Mozūrų, Užnemunės buvo einant per Nemuno vidurupį(aukščiau Kauno). Taip galvojant, labiausiai tikėtina, kad Pisten, Bisten pilis galėjusi stovėti Nemuno vidurupio dalyje. Iš minėtų kronikoje užrašytų pavadinimų labiausiai panašu, kad tai gali būti Birštono (Bristono) ir Punios (Pušnios) pavadinimai. Plg. kaimo pavadinimą Pošnia, esantį kitoje Nemuno pusėje bei Punios šilo, kuris reiškia pušyną, pavadinimą, o Pušnia su pušimi – žodžiai giminės. Be to, Bisen pavadinimas visai pamatuotai gali būti tapatinamas ir su taip pat kronikoje minimos Bisenos, kryžiuočių pultos pilies, pavadinimu, kuris galimai buvo Brisena (iš bristi, brasta,) taigi visiškai atitinka Birštono (Bristono) variantą.
Tokiu atveju gal Seredžiaus istoriją nebūtų tikslinga sieti su Pieštvės pilies vieta.
> juras
Prisiminiau, Jurai, kad buvo laikas, kai lietuviai su ukrainiečiais kartu gyveno dabartinės Italijos etruskų valstybėje Etrūrijoje, todėl ir pavarčiau senus savo rankraščius. Žiūriu, kad centrinėje Italijoje teka upė Tvera, turinti intaką pavadinimu Nera. Yra ten miestas Kijivus ir išeitų, kad LIT’OPYS Lietuviškame apraše minima Pasaulio pradžia kijiv’iečiams buvo tolygi Kijivus’o miesto, esančio netoli Tveros upės į šiaurės rytus nuo Perūndžijos, “sutvėrimo” pradžiai. Etruskai lietuviai (taip pat ir latviai), grįžtantys iš šiaurinės Afrikos po atšalimo link Baltijos jūros pajūrio namo, Polveizes saloje (Trasimenos ežeras) buvo pastatę struktūrinę astronomijos observatoriją. Romulas ir Remulas buvo dvyniai, todėl pagal Dvynių žvaigždyno padėtį ano meto gyvenvietė, iš kurios vėliau išaugo Roma, galėjo būti įkurta įkurta pirmame amžiuje prieš Kr. gimimą. Viskas datuojama, todėl galiu nudžiuginti, kad, jeigu bus Seredžiuje surengta konferencija, daiktiškai bus nušviesta Pelemono išvykimo pagal saulę į vakarus ir atvykimo į Dubysos upės žiotis data kartu su visomis iš to ištekančiomis apsigyvenimo čia istorinėmis pasekmėmis.
P. S. Jei Seredžiuje yra apsistojusių ukrainiečių, pradžiuginkite ir juos, mūsų kaimynus, atsekamai atsiradusius iš seniausių laikų ano meto Italijos peripetijose. Iki.
pagaliau Supratau kad kalbate apie etruskus o ne romenus….
(nors Palemono mitas lyg ir kalba apie romeniska Nerono valdymo laikotarpi….)
man jusu logika nera aiski …apie dangaus kunus neturiu jokio supratimo ….
Bet stai turime istorinius faktus apie baltu genti Senones (The Senones or Senonii (Gaulish: “the ancient ones”) were an ancient Gallic tribe dwelling in the Seine basin, around present-day Sens, during the Iron Age and the Roman period.Part of the Senones settled in the Italian peninsula, where they ousted the Umbrians between Ariminum (modern-day Rimini) and Ancona. They are described in classical sources as the leaders of the Gallic war-band that captured Rome during the Battle of the Allia in 390 BCE. They remained a constant threat until Rome eventually subjugated them in 283 BCE .
They are mentioned as Sḗnōnes (Σήνωνες) and Sḗnōnas (Σήνωνας) by Polybius (2nd c. BC),[2] Senonii by Caesar (mid-1st c. BC),[3] Sénnōnes (Σέννωνες) by Diodorus Siculus (1st c. BC),[4] Sénōnes (Σένωνες) by Strabo (early 1st c. AD),[5] Senones by Pliny (1st c. AD),[6] Sénones (Σένονες) by Ptolemy (2nd c. AD),[7] and as Senones by Ammnianus (4th c. AD).))
kitu baltu genciu neminesiu bet atrodo kad Galijoje ju buvo daugiau…..bet tai yra indoeuropietiskai kalbancios gentys….o ne “medziotojai- rinkejai” kurie pagal jus ledynmecio pasekoje traukesi i pietus (logiska)
o po to grizo prie Baltijos…
p.s. tarp kitko : vienas is senu Kievo vardu paminetu graikiskai yra Kaunogard’as ar panasiai…
taip pat Naugardo didz. vardas graikiskai bent jau 10 m e amziuje yra Nemogard’as….
apie kijevo ros (rudziai-rudi plaukai) valdovu vardus kita karta paminesiu ju baltiskus vardus
kaip graikai uzrase ,o ne rutenai du simtmecius veliau savo kronokose …
Del ukrainieciu Rimgaudai tikrai nesutinku su jumis….slavu tautos yra jaunos tautos pradejusios formuotis apie 5-ta m.e.amziu po chunu,avaru,pecenegu,bulgaru ir panasiu klajokliu is azijos invazijos i europa….slavai pirmiausia nutauteje baltai- indoeuropieciai kalbantys baltu- tiurku kalbu misraine gal dar su iranieciu kalbu priedu,siaureje su suomiu itaka, centrineje europoje su germanu itaka ….zodziu 2000 metu atgal slavai dar neegzitavo….
suradau :The Nera is a 116-kilometre (72 mi) long river[1] that flows almost entirely in Umbria, Italy. It is the largest tributary to the Tiber, its sources are in the Monti Sibillini,[2] east of Foligno. It flows southward past Terni and Narni. It joins the Tiber near Orte. Its largest tributaries are the Velino and the Corno.
Umbria yra regionas kur Senones buvo isikure po Romos miesto nukariavimo…
atsiprasau uz gramatines klaidas …
raides mazos nebeiziuriu kartais…🙈
> juras
Parašiau apie etruskus lietuvius su upėmis Tvera, Nera ir ukraniečius su miestu Kijivus ano meto Etrūrijoje (Italija) Apie Romą parašiau ir apie Palemoną užsiminiau, tačiau viskas stovi awaiting’e.
Nera suradau , yra Umbrioje butent ten kur dalis Senones genciu isikure…kitu pavadinmu kolkas
neradau…
Pavadinimo Senones šaknis sen- yra giminiuotina su liet. ‘šen, čion, čionai’ reikšmėmis, esančiomis tokiuose pasakymuose kaip ‘eik šen, ateik čionai’, taip pat – ‘vaikštinėjau šen ten’. Jo dalis ‘-ones’ yra priesaga su daugiskaitos vardininko galūne.
Tokiu atveju Senones genties pavadinimas visai gali būti, kad yra lietuviškas (baltiškas) tarminis žodis, galėjęs būti ‘šenonys, čiononys’, atitinkąs liet. čionykščiai, šišionys, vietiniai, slav. tuteišiai, miestnyje žodžių reikšmes.
Klausimas lieka tik, ar jis yra savivardis atvykusių, ar šie pasivadino šiuo ten nuo seno gyvenusiųjų vardu. Bet tam nustatyti reikalingi platesni istoriniai, archeologiniai, etnografiniai ir pan. tyrimai. Tačiau tas nereikštų, kad lietuvių tuo pačiu metu Lietuvoje nebuvo likę ir Lietuva radosi tik jiems sugrįžus iš Italijos. Nors upių Nera, Terni, Narni, iš dalies ir Tiberio bei vietų Vilino ir Cerno (Vilnius, Kernavė) pavadinimai labai jau lietuviškai skamba, beje, ir Italijoje yra tapačiai artimai išsidėstę kaip ir Lietuvoje (Vilniškoje dalyje).
dar vienas idomus dalykas antikoje yra valdovo ar karo vado titulas Rikis,Rick,ir pan. paplites nuo rytu iki vakaru vidurio ir siaures Europos…ir gudai/gotai yra rikiai,ir galiai /keltai yra rikiai ir tautonys ir prutenai yra rikiai …kodel visos tos gentys aplink Roma vartoja ta pati zodi Rikis,Riks…?
Žodis Rikis yra iš liet. riekti, riekė, rikė (surištų pėdų, nukirtus rugius, sustatymas lygiomis dalimis – rikėmis), prireikti, reikalai. Jis yra bendrašaknis su lot. rex, regis – verčiamų kaip karalus, res – reikalas, dalykas. Tokiu atveju “rikis” – kartu yra ir rykštė yra gentinių reikalų, dalykų (atskirų sričių) valdytojas, tvarkytojas, baudėjas (anstolis). Pagal prasmę tai atiktų dabartines premjero galias, t.y. vykdomosios valdžios vadovas, pirmininkas. Tačiau Rikis kaip toks, taigi ir karalius kaip toks nėra genties žemių suverenas, jos nėra Rikio nuosavybė. Žemių, teritorijų suverenu, savininku yra dvasinė (dangiškoji) valdžia, kurios atstovu lietuviai, matyt, laikė kunigą ir per jį palaikė ryšius su dangumi – Dievu per lietuvių dievaitį Diveriksą kaip jo karalystės atstovą.
To paties žodžio – Rikio naudojimas plotuose aplink Romą rodytų jo senoviškumą bei šių genčių kalbinį (tarminį) ryšį su lietuviais, taigi ir jų naudotų pavadinimų žodžių reikšmės aiškintinos lietuvių kalbos giminingų žodžių reikšmėmis.
sutinku su Vilna, tik man atrodo baltu
gentys butu siandien tikslesnis pavadinimas….nes Lietua ir lietuviai yra velesne kai kuriu baltu genciu lieta ar sajunga/valstybe….
Lietuvos vardas yra nuo gentinių laikų žodžio ir veikiausiai reiškė atskirumo nuo kitų arba susidariusio vienodumo kaip atskiros visumos požymį. Toks atskiro vienodumo požymis pradinėje stadijoje yra reiškęs kalbėjimą ta pačia kalba, turėjimą tų pačių papročių, pasaulėžiūros bei – dar laukinės gamtos, dar negyvenamos žemės, teritorijos pirmąjį apgyvendinimą. Jis yra giminingas žodžiui lytis (ledo), lašas (vandens požymis virsti lašų, lietaus, rasos, šlakų pavidalais, kitų galimų pavidalų būtybėmis, daiktais ir t.t. ir pan.).
Esant lietuvių kalboje gentinių laikų žodžių lytis, leita šakniai lyt-, leit-, iš kurių kildintinas ir paties Lietuvos vardo radimosi kelias nuo tų laikų, bei atsižvelgus į tai, kad Iš išlikusiųjų baltų kalbų senoviškumą labiausiai yra išlaikiusi lietuvių kalba, todėl manytina, kad būtų tikslingiau ir priderėtų, esant minėtiems žodžio senumo duomenims, vietoje baltų naudoti lietuvių genčių pavadinimą.
Nors apie etruskus yra parašęs ne vienas autorius (Titas Livijus, Diodoras Sicilietis ir kt.), jų runos iki šiol nėra perskaitytos, o patys etruskai istorijos verpetuose yra laikomi dingę be žinios. Be įsigilinimo į etruskiškų pavadinimų ir etruskų atliekamų apeigų semantiką, aišku, grąžinti juos į dabartį (tai daro ir kuklus šių eilučių autorius) nebūtų buvę galima. Runų iškodavimais labai čia padeda Juozas Šeimys (Marijampolė), Jurijus Lipovka (Klaipėda). Lietuvių kalbą etruskuose bandė įžvelgti ir vokietis Karlas Eugenas Paulis (1839 – 1901). Derėtų suprasti, jog čia galimas ir slaptaraštis, kadangi Akadijos tyrėjas Hady Jiffy rašo: “Šiaurėje ir Pietuose, taip pat ir Lietuvoje genčių bendrijos turėjo ypač slaptą religiją ir raštą, kurie buvo žinomi tik elitui, tradicinis mokslas dabar šiuo klausimu grabaliojasi tamsoje” (ištrauka iš žurnalo “Mokslas ir gyvenimas”, Nr. 5, Vilnius/2004). Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” e-formato dalyje apie etruskus, jų ryšį su romėnais ir Lietuva ten yra nemažai parašyta. Ir, jeigu Seredžiuje bus konferencija, tai lietuviško (žemaitiško?) Palemono iš Romos atvykimas į Dubysos upės žiotis bus tinkamai įvertintas.
O aš paklydėlis visada galvojau, kad rikis, tai karininkas. Mūšio metu tvarko , vadovauja karių rikiuotei. Dar kartą įsitkinau , esu prastas šachmatininkas.
Neraukykite dėl to kaktos. Tarp Marijos radijo ir Radiocentro atsirado nauja radijo stotis Radiofiesta (Vilniuje 90,7 frm). Keliauju sau link LRT R, ir išgirstu Fiestos skelbimą apie kažkur vykstančią parodą (gal čia: – valdovurumai.lt/lt/parodos/year/2023/ – ?) ir ten žiūrovai pamatys kažką apie vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą…
O kai norėsite nuo pirmų žodžių iki ausų išsišiepti, užsukite čia:
– lrt.lt/mediateka/audio/atrask-lietuva
Kai bus įkelta šios dienos laida, joje atrasite Mažąją Lietuvą ir pasiruoškite vykdyti nuskambėsiančius įsakymus įsakymus 🙂 Ferštein?!
Tik prieš tai neužmirškite palikti čia atverstus
– ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/rikis?paieska=rikis&i=681c97ec-be93-4f7c-97b8-811510a12d1e ir
– lkz.lt/?zodis=rikis&id=23053830000
Va, čia, prošę pana:
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000267775/atrask-lietuva-smalininkai-jurbarkas-sakiai-kudirkos-naumiestis
Tai vis dar darbuojatės diskotekoje? Ir kaip visur suspėjate, ką? 🙂
Labai paprasta: tik reikia darbadienius, laisvadienius, žygiadienius ir t.t. pakeisti lovadieniais…
man suskaudo pilvą, nes cenzūruoja. Net per Velykas. Gėda!!!