2023 m. į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Daugėja vietų magistrantams, doktorantams. Numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų (2022 m. – 13,4 mln. eurų). Tokiam nutarimui šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje.
„Norime paskatinti abiturientus rinktis specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas. Atsižvelgę į darbo rinkos duomenis, skatiname būsimus studentus rinktis šias prioritetines studijų programas – visiems stojantiesiems, tenkinantiems reikalavimus į valstybės finansuojamą vietą, sieksime užtikrinti nemokamą mokslą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Stebint tam tikrų specializacijų – pedagogų, informatikų – poreikį, šiemet universitetuose valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų studijų programose daugėja 20 proc., informatikos mokslų – 5,4 proc., matematikos ir fizinių mokslų – 4,1 proc.
Prioritetinėmis studijų specializacijomis pripažintos pedagogika, informacinės technologijos, slauga ir akušerija, pareigūnų rengimas.
Kiek daugiau valstybės finansuojamų vietų pedagogus ruošiančiose studijų programose numatyta ir kolegijose. Šiemet taip pat didinamas pedagogikos krypties profesinių studijų vietų skaičius.
Kaip ir pernai, pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas. Šių mokytojų poreikis švietimo įstaigose didėja.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 319 eurų (6,5 BSI) dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 539 eurų (11 BSI). Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Praėjusiais metais Lietuvoje startavusioms trumposios pakopos studijų programoms kolegijose 2023 m. iš viso numatyta 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Studentai priimami į informacijos ir programų sistemų, informatikos, mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, turizmo ir poilsio studijų krypčių programas.
2023 m. planuojama finansuoti studijas 3,9 tūkst. magistrantų (2022 m. – 3,8 tūkst.) ir 537 doktorantams (2022 m. – 477). Valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti iš viso 391 rezidentūros studijų vietai: 365 vietos – medicinos, 14 vietų – veterinarijos, 12 vietų – odontologijos rezidentūrai.
