D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo preambulė:

Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, <…> pripažindamas, kad tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, <…> priima šį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą.

Tokios nuostatos kilo iš kovų už Lietuvos nepriklausomybę patirties:

Pokariu net 10 metų vykęs Lietuvos partizanų pasipriešinimas okupantams kilo iš to, kad tarpukario Lietuvos švietimo sistema ir kultūros politika kryptingai suformavo visuomenėje patriotines vertybes, pabrėždama tautiškumo pradų įtvirtinimą remiantis etnokultūriniu palikimu.

Tarpukariu suformuotos vertybės darė įtaką ir vėliau kilusiam etnokultūriniam sąjūdžiui, kuris prasidėjo XX a. 7-ajame dešimtmetyje ir per porą dešimtmečių tapo vienu iš reikšmingiausių Persitvarkymo Sąjūdžio ir Dainuojančios revoliucijos galios šaltinių.

2018-10- 24 Seime surengtoje konferencijoje „Etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, raida ir reikšmė“ akcentuota, kad šio etnokultūrinio sąjūdžio reikšmė nėra menkesnė už knygnešystės judėjimą, tačiau Lietuvos visuomenė ir pasaulis per mažai žino apie šį judėjimą, todėl konferencijos rezoliucija kreiptasi į Seimą raginant valstybiniu lygmeniu pripažinti etnokultūrinio sąjūdžio reikšmę ir svarbą.

Dabartiniu metu Ukraina kovoja už savo laisvę ir vėl mums primena, kokią stiprią galią suteikia stipri tautinė savimonė ir meilė savo kraštui. Taigi etninės kultūros svarba šiuo metu yra ypač didelė.

Etninė kultūra ir nacionalinis saugumas

Tiesioginę etninės kultūros sąsają su nacionaliniu saugumu įvardija Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlis „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“. Jame tvirtinama, kad vidaus politika „turi ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumą“, apibrėžiant „Kultūros politiką“ nurodoma, kad valstybės pareiga yra išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą globojant etninę kultūrą ir vietos tradicijas; kalbant apie „Švietimo politiką“ nurodyta, kad patriotizmo ugdymas yra mokyklos privalomosios lavinimo programos sudėtinė dalis, „švietimo ir auklėjimo sistema turi ugdyti pilietiškumą, bendruomeniškumą, tautinį sąmoningumą <…>“, o poskyryje „Tautinė politika“ įvardyta, kad „Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama <…> kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą“.

Etninės kultūros ugdymas

1989 m. paskelbtoje Tautinės mokyklos koncepcijoje akcentuota, kad mokyklos pagrindą sudaro individo ir jo gimtosios kultūros sąveika.

Tautinio ugdymo per tautos kultūros pažinimą idėja pabrėžta ir 1992 m. priimtoje Lietuvos švietimo koncepcijoje.

Etninė kultūra kaip atskiras (pasirenkamas) dalykas: 1995 m. – 28 proc. Lietuvos mokyklų; 1999 m. – 22 proc. mokyklų, 2022 m. – 1,7 proc. mokyklų.

EKGT (Etninės kultūros globos tarybos) užsakymu 2002 m. atliktas kokybinis tyrimas apie bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų nuostatas dėl etninės kultūros ir bendro požiūrio į tautines vertybes parodė, kad mokyklose, kuriose etninė kultūrinė veikla labiau išvystyta ir moksleiviams patraukli, jaunuoliai ateitį labiau siejo su savo šalim ir mažiau jų ketino išvažiuoti iš Lietuvos.

Tuo tarpu kitose mokyklose abiturientai labiausiai siejo savo ateitį su užsieniu, jie labiau buvo veikiami žiniasklaidoje paskleisto neigiamo požiūrio į lietuvio tautinį charakterį, o toks neigiamas stereotipas nulėmė ir neigiamą požiūrį į savo šalį – į Lietuvą ir į gyvenimo savo šalyje perspektyvas.

2016 m. tyrimas pakartotas, palyginant abiturientų apklausas 1991 m., 2002 m. ir 2016 m. Paminėsiu tik mokėjimo dainuoti liaudies dainas kaitą, tiksliau, jų nebemokėjimą.

PLB (Pasaulio lietuvių bendruomenės) ir Seimo komisijos rezoliucijos (2018 m., 2019 m.) ir 2022 m. gegužės 13 d.

„siekdama skatinti tautinės tapatybės įgūdžių pagrindų įgijimą ir puoselėjimą Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse,

prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybę Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ tautinės tapatybės ugdymą įvardyti kaip vieną iš valstybės pažangos vizijos prioritetų;

prašo ŠMSM:

1) įvesti etninės kultūros mokymą kaip bendrojo ugdymo mokyklų programų atskirą privalomąjį dalyką pradedant pradiniu ugdymu, parengti įgyvendinimo planą ir tam skirti tinkamą finansavimą;

2) sudaryti galimybes būsimiems mokytojams įgyti dvigubą specialybę, kai viena iš šių dviejų specialybių būtų etninės kultūros srities;

3) sudaryti galimybę lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokytojams įgyti papildomų kompetencijų, reikalingų mokant etninės kultūros; <…>

Etninės kultūros specialistų rengimas

Tarpukariu etnologiniai dalykai buvo dėstomi VDU, kur 1934 m. buvo įsteigta Etnikos katedra; Etnologijos programa buvo vykdoma tuo metu Lenkijai priklausiusiame Vilniaus Stepono Batoro universitete.

Sovietmečiu etnologų kalvė buvo VU, kur istorijos programos viena iš specializacijų buvo etnologijos (etnografijos) studijos: po karo čia buvo Etnografijos katedra, vėliau buvo Archeologijos ir etnografijos katedra – ji iki 1962 m. išleido 67 specialistus etnografus (etnologiniams darbams vadovavo Pranė Dundulienė).

Sąjūdžio laikais, 1989 m., buvo atkurtas VDU, kuris ruošė universalius etninės kultūros žinovus, nes manyta, kad valstybingumą atkuriančioje Lietuvoje tokių specialistų labai reikia. Įkūrus VDU Etnologijos katedrą, joje 1993–2012 m. buvo parengta apie 450 bakalaurų, apie 120 magistrantų, apginta apie 40 disertacijų.

1989 m. LMTA buvo įkurta Etnomuzikologijos katedra, kurioje rengiami enomuzikologai vykdant bakalauro ir magistratūros studijas.

1991 m. įkūrus KU, buvo įkurta Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra, kurioje vyko lietuvių filologijos ir etnologijos studijos (nuo 2013 m. vietoje etnologijos – kultūrinė antropologija).

EK pedagogų rengimas. Tik buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas apie 2003–2006 m. turėjo EK mokytojų specializacijos studijas (jas sudarė 2/3 neakivaizdinės studijos ir 1/3 dieninės), kurias baigusieji gaudavo etninės kultūros mokytojo specializaciją. Vėliau LEU bandė įgyvendinti dvigubos pedagogo specialybės studijas, bet tai vyko trumpai.

Iki 2016 m. etninės kultūros dalykas dėstytas 10-yje universitetų (70 proc.): Aleksandro Stulginskio universitete, KTU, LEU, LMTA, Mykolo Romerio universitete, ŠU, Vilniaus dailės akademijoje, VDU, VU, VGTU.

Tačiau jau 2011 m. dėl prasidėjusių švietimo ir mokslo reformų ėmė prastėti etnokultūros specialistų rengimas. Ypač didelį poveikį padarė studijų krepšelio įvedimas ir nustatyti reikalavimai minimaliam programą studijuojančių studentų skaičiui – etnologinės ir folklorinės programos pradėjo nebeatitikti šių numatytų reikalavimų, kaip ir daug kitų Lietuvai reikalingų specialybių, be to, maži atlyginimai švietimo ir kultūros srityse skatina jaunimą rinktis „pelningesnes“ specialybes (dažniausiai socialinių mokslų programas).

Etnologija daug kur buvo pakeista kultūrine antropologija, akcentuojančia pasaulinį kontekstą, etninių kultūrų kaitą, modernizacijos ir globalizacijos reiškinius.

2016 m. ŠMM patvirtintame naujame studijų klasifikatoriuje nebeliko Etnologijos ir folkloristikos studijų krypties.

VDU etnologiją 2017 m. baigė paskutinė laida. 2016 m. Etnologijos katedra pavadinta Kultūrų studijų katedra (joje Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų programa, Skandinavijos šalių kultūrų ir kalbų programa).

KU nuo 2015 metų neberengiamos kalbotyros ir etnologijos bakalauro studijos.

VU liko tik Azijos studijos

LMTA Etnomuzikologijos katedra prieš kelerius metus dar turėjo atskirą „Muzikinio folkloro“ programą, bet iš jos liko tik specializacija (dėl to labai sumažėjo dėstytojų krūviai).

Liko dvi etnologijos doktorantūros: 1) VDU su KU ir LII; 2) VU su LMTA ir LLTI.

Kvalifikacijos kėlimas etninės kultūros srityje taip pat tapo nenuoseklus, trūksta koordinacijos ir aiškios programos. Štai pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiais Lietuvos pedagogų profesinės raidos centras (iki uždarymo 2009 m.) organizuodavo pedagogų kvalifikacijos kėlimo seminarus, rengdavo įskaitas ir suteikdavo pedagogams Švietimo konsultanto etninės kultūros ugdymo turiniui pažymėjimus.

2021–2022 m. ŠMSM kartu su EKGT įgyvendinant Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo planą turėjo parengti  ir patvirtinti kultūros ir kitų specialistų (apimant pedagogus) kompetencijų tobulinimo etninės kultūros srityje bendrąsias gaires, jų įgyvendinimo rekomendacijas,  tačiau ŠMSM dar net nesudarė darbo grupės šioms gairėms ir rekomendacijoms parengti.

Kilo pavojus Lietuvoje nebeturėti etnologų bei etninės kultūros specialistų rengimo tąsos bei apskritai prarasti etnologijos mokslo (mokslinių tyrimų) tradicijas, pradėtas kurti tarpukariu, suradusias vietą sovietų valdžios griežtos ideologijos rėmuose, intensyviai ir sėkmingai vystytas po nepriklausomybės paskelbimo.

2016 m. buvo sugriauta racionali etnologijos studijų sistema, apimanti nuoseklias bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų pakopas.

Mokslas

Sovietmečiu etnologijos ir folkloristikos mokslo centrais buvo LSSR Mokslų akademijos Etnologijos institutas (tapęs Istorijos instituto Etnologijos skyriumi) ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, moksliniai padaliniai įsikūrė VDU ir KU, o LMTA buvusi Liaudies muzikos laboratorija (kurios pradininkė 1948 m. prof. Jadvyga Čiurlionytė) performuota į mokslo padalinį – Etnomuzikologijos skyrių Muzikologijos institute (dab. Mokslo centras).

Dabartinė padėtis: Per pastaruosius 12 metų daugelyje šių institucijų moksliniai padaliniai sumažėjo perpus etatų skaičiumi (LII Etnologijos ir antropologijos skyriuje vietoje 12 liko tik 6, o LMTA vietoje 10 liko 5), o kitur yra ties išnykimo riba (pvz., KU), nes neateina jauni specialistai dėl per mažų atlyginimų ir didelių mokslininkams keliamų reikalavimų.

Lituanistikos prioritetas Mokslo ir studijų įstatyme yra tik deklaratyvus, teisiškai nėra net aiškiai apibrėžta lituanistikos sąvoka.

Moksliniai reikalavimai nepalankūs lituanistiniams tyrimams ir jų sklaidai Lietuvoje.

Etninės kultūros plėtros strateginis planavimas

Norint užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą reikalingi kryptingi strateginiai sprendimai, kurie suderintų tarpusavyje įvairialypes sritis, svarbias etninės kultūros gyvybingumui išlaikyti.

Siekiant suformuoti visuminį požiūrį į etninę kultūrą, įstatymu buvo įtvirtinta valstybinė Etninės kultūros plėtros programa.

Ja remiantis buvo planuojama kryptinga, kompleksiška ir nuosekli etninės kultūros plėtra, ja vadovaujantis savo planus grindė ne tik įvairios ministerijos, bet ir savivaldybės, numatydamos paramą etninės kultūros plėtrai savo savivaldybėje.

Deja, nepaisant EKGT prieštaravimo, 2020 m. Seimas, patvirtindamas Strateginio valstybės valdymo įstatymą, išbraukė šią horizontalaus pobūdžio Etninės kultūros plėtros programą iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo.

Kituose teisės aktuose nėra nuostatų dėl etninės kultūros kryptingos plėtros – nei Lietuvos kultūros politikos strategijoje (patvirtintoje 2019 m.), nei 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programoje.

Kai kurias su etninės kultūros plėtra susijusias priemones EKGT iniciatyva pavyko įtraukti tik į Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų planą, tačiau jo priemonės nėra pagrįstos valstybės finansiniais įsipareigojimais, yra tik rekomendacinio pobūdžio.

KM nebeliko Etninės kultūros skyriaus (buvo įkurtas 1990 m., 1996–2002 m. tapo Etninės kultūros ir programų, 2002–2006 m. Profesionalaus ir mėgėjų meno, nuo 2007–2016 Regionų kultūros plėtros skyriumi, galiausiai ir šio nebeliko). Dabar KM nėra jokio etninės kultūros specialisto. 

EK finansavimas

Etninės kultūros fondas (išbrauktas 2006 m.).

Valstybinė etninės kultūros plėtros programa: 2006 m. ja remiantis skirta beveik 4 mln. Lt (3.798.427 Lt, iš jų sav. – 2.865.877, valst. – 932.550), 2007 m. – daugiau kaip 5 mln. LT (5.283.598 Lt, iš jų sav. 3.917.895 Lt, valst. 1.365.703 Lt ).

KM programos projektams teikti (2001–2013 m.): „Etninė kultūra“, „Regionų kultūra“, NVO programa, „Vaikų ir jaunimo“.

LKT buvo etninės kultūros sričiai skirta 2015 m. 583 tūkst. Eur, dabar EK ir NKP programai – tik 350 tūkst. Eur. (nustatytas prioritetas), programoje „Strateginis tarptautinių renginių finansavimas“ neberemiami etninės kultūros renginiai, nėra galimybės gauti paramą per NVO rėmimo programas.

Etninės kultūros valstybinė globa savivaldoje

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5 straipsnis nustato, kad tarp etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančių institucijų yra ir savivaldybių institucijos.

Ratifikuodama UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją ir kitas su kultūros paveldu susijusias UNESCO konvencijas, Lietuva įsipareigojo savo teritorijoje užtikrinti nematerialaus ir materialaus kultūros paveldo valstybinę globą.

Valstybės įsipareigojimai įgyvendinti minėtas išvardytų teisės aktų nuostatas turi būti įgyvendinami ir savivaldybių lygmeniu

Dabar etninės kultūros globa Vietos savivaldos įstatyme įvardyta labai siaurai kaip savarankiška savivaldybių funkcija (6 str. 13 p.): „gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);

EKGT 2022 m. pateikė siūlymą papildyti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnyje pateiktą valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą papildoma funkcija: „pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymas, etninės kultūros ir vietos tradicijų globa, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsauga“.

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto konferencijoje „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“, vykusioje 2023-03-22 Seimo rūmuose.

***

 Konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją, kurios esminiai punktai šie:

Ragina Lietuvos Respublikos Seimą inicijuoti nacionalinį susitarimą:

• dėl etninės kultūros ugdymo plėtros – įvedant etninės kultūros mokymą kaip bendrojo ugdymo mokyklų programų privalomąjį dalyką pradinėse klasėse, parengiant šio mokymo įgyvendinimo planą ir tam skiriant reikiamą finansavimą;
• dėl etninės kultūros specialistų rengimo užtikrinimo – grąžinant į studijų krypčių sąrašą Etnologijos ir folkloristikos studijų kryptį, įtraukiant ją į prioritetinių studijų krypčių sąrašą, numatant dotacijų, stipendijų suteikimą ir kitų palankių sąlygų sukūrimą;
• dėl mokslinių tyrimų ir studijų lituanistikos prioriteto realaus įgyvendinimo – įtvirtinant sąvokos lituanistika apibrėžimą, sukuriant palankias sąlygas lituanistiniams tyrimams ir jų sklaidai Lietuvoje;
• dėl etninės kultūros plėtros kryptingo strateginio planavimo – parengiant, įteisinant ir įgyvendinant Etninės kultūros plėtros tarpinstitucinį planą (įtraukiant įvairias ministerijas, savivaldybes ir kitas institucijas), kuris užtikrintų kryptingą, kompleksišką ir nuoseklią etninės kultūros plėtrą;
• .dėl etninės kultūros valstybinės globos savivaldybėse įtvirtinimo – papildant savivaldybėms priskirtų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų sąrašą nauja funkcija dėl etninės kultūros ir vietos tradicijų globos, kultūros paveldo (nematerialaus ir materialaus) apsaugos, pilietiškumo, patriotiškumo ir tautinės savimonės ugdymo;
• dėl etninės kultūros finansavimo užtikrinimo – didinant ne tik konkursinį finansavimą, bet ir pastovią valstybės paramą tęstinių etnokultūrinių veiklų vykdymui bei tarptautinių įsipareigojimų dėl nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo įgyvendinimui.

Primindami etnokultūrinio sąjūdžio reikšmę, raginame:

• pripažinti valstybiniu lygmeniu etnokultūrinio sąjūdžio reikšmę ir svarbą, įtraukti šio sąjūdžio ištakų, raidos ir reikšmės pažinimą į bendrojo ugdymo programas, skleisti žinias apie etnokultūrinį sąjūdį pasitelkiant Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir kitas žiniasklaidos priemones.

Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys

– kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.