2022 metais beveik dvigubai išaugo importuojamų dujų kiekis per Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą – atgabenta 5 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Pernai trečdaliu išaugo dujų importas iš Norvegijos, kurioje po daugiau nei metus trukusio remonto veiklą atkūrė Hamerfesto gamtinių dujų skystinimo gamykla.
„SGD terminalas Klaipėdoje – puikus pavyzdys, parodantis, kaip svarbu turėti energetikos infrastruktūrą, užtikrinančią nepriklausomybę nuo vienos šalies. SGD terminalo naudojimas padėjo šaliai ir Baltijos regionui užtikrinti reikalingą gamtinių dujų kiekį atsisakius rusiškų dujų po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir smarkiai apribojo dujų srautą į Europą“, – sakė Energetikos ministras Dainius Kreivys.
2022 metais 65 procentai krovinių atgabenta iš JAV, 30 procentų iš Norvegijos (2021 m. nebuvo importuota), 3 procentai iš Egipto ir 2 procentai iš Rusijos. Nedidelis dujų kiekis iš Rusijos buvo įsigytas iki jos įsiveržimo į Ukrainą.
Nuo 2022 m. balandžio 2 d. į Lietuvą rusiškos dujos neimportuojamos. 2021 m. atgabenta buvo 2,6 mln. kubinių metų dujų, o rusiškų dujų importas siekė penktadalį visų atgabentų dujų.
2022 m. į SGD terminalą Klaipėdoje konvencinio dydžio dujovežiais buvo pristatyti 36 kroviniai, o metais anksčiau – 15 krovinių.
79 procentai apklaustųjų šalies gyventojų mano, kad geopolitiniai įvykiai ir karas Ukrainoje padidino nacionalinės energetinės nepriklausomybės svarbą, o 70 procentų apklaustųjų sutinka, kad atsisakyti agresiją vykdančios Rusijos energetinių išteklių buvo teisingas žingsnis – rodo praėjusių metų vasarą Energetikos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
