Socialdemokratai siūlo įvesti didesnį mokesčio tarifą, taikomą bankų ir kredito įstaigų pelnui, o surinktas lėšas panaudoti svarbiausioms valstybės reikmėms – socialinei sanglaudai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto apsaugai ar valstybės skolai mažinti.
Socialdemokratai įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tikėtis, kad patys bankai susipras susimažinti apetitą – beviltiška: Vilkai patys nenustos pjauti avių.“
„Jei komerciniai bankai uždirba šimtus milijonų viršpelnių, o bankų klientai kenčia, akivaizdu, kad kažkas čia ne taip. Bankų pelnai didėjo jiems nededant ypatingų pastangų, dėl išorės veiksnių. Pelną bankams suneša Lietuvos žmonės, ypač šeimos, pasiėmusios būsto paskolas. Pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis yra palūkanos. Staigus palūkanų normos kėlimas ir lėmė tuos nepelnytus pelnus, arba viršpelnius“, – pažymi V. Blinkevičiūtė.
Šiuo metu įstatyme numatomas papildomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas bankams ir kredito įstaigoms, jei jų pelnas viršija 2 milijonus eurų. Socialdemokratai siūlo padidinti tarifą iki 15 proc.
„Atsižvelgiant į 2023 m. bankų pelnų rodiklius, padidinus tarifą, į valstybės biudžetą bus surinkta potencialiai iki 100 milijonų eurų įplaukų per metus. Jas bus galima panaudoti svarbiausioms valstybėms reikmėms“, – numato projekto iniciatorius, Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Ragina taikyti solidarumo su visuomene principą
Parlamentaras primena, kad 15 proc. – tai bendras juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas, o bankams 3 metus buvo taikomas 20 proc. tarifas.
„Šio padidinto tarifo terminas artėja prie pabaigos. Bet Finansų ministerija nerodo jokio noro jį pratęsti. Tai viena problema. Kita problema – Vyriausybė nerodo jokios iniciatyvos dėl tų viršpelnių, arba nepelnytų pelnų, kuriuos bankai susikrovė dėl palūkanų šuolių.
Kituose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, tokių nepelnytų pelnų atveju taikomas solidarumo mokestis. Tam, kas viršija tam tikrą pelno ribą, taikomas gerokai didesnis tarifas. Yra šalių, kuriose mokestis taikomas net ne pelnui, o apyvartai – didžiulis mokestis. O dauguma šalių taiko solidarumo su visuomene mokestį pelnui“, – pažymi G. Paluckas.
Pasak parlamentaro, bankams „nuskilo“, nes rekordinius pelnus jie susižėrė ne dėl savo prisiimtos rizikos ir išdalintų paskolų, o dėl situacijos rinkoje ir dėl centrinių bankų veiksmų.
„Vadinasi, čia reikia pritaikyti solidarumo su visuomene principą ir paimti tą nepelnytą pelną mokesčių pavidalu“, – įsitikinęs G. Paluckas.