Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Palangoje dalyvavo paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo iškilmėse.
Savo kalboje šalies vadovas pabrėžė, kad A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Visa savo esybe A. Smetona tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.
„Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.
„Tie, kurie iki šiol atkakliai priešinasi A. Smetonos pagerbimui ir įamžinimui, tai daro rinkdamiesi matyti tik vieną jo turtingo ir kaip reta turiningo gyvenimo dalį, apribotą karinio perversmo, pamintos Konstitucijos ir legendomis apipinto pasitraukimo iš šalies. Panašiai, kaip tai buvo daroma sovietinės okupacijos metais, kai viešai minėti Prezidentą buvo galima tik neigiamame kontekste“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad kurdami Lietuvos ateitį remiamės į pirmtakų anksčiau nuveiktus darbus, be jokios abejonės, – ir į A. Smetonos. „Ir nors šį paminklo atidengimą galime laikyti ne tik Palangos pasiekimu, bet ir tam tikra Vilniaus netektimi, iš tiesų aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau iš klaidų bus pasimokyta, ir pirmojo Prezidento atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje“, – sakė Prezidentas.
Jeigu jau Nausėdai Smetona, nevadavęs Vilniaus, nesilaikęs Vasario 16-osios nustatyto demokratinio valstybės tvarkymosi pagrindų reikalavimo, neatstatęs šalies karinės jėgos ginant valstybės suverenumą ir savigarbą nei prieš Lenkiją dėl 1938 metų ultimatumo, nei prieš sovietus – 1939 metais ir t.t. ir pan., yra “tikruoju mūsų šalies valstybingumo simboliu”, tai tada, atsiprašau, ką Prezidentas savo politikoje laiko tais – “mes”. Tai panašu į Lietuvos laikymą esant “piliakami na Litwe”… O tai jau ne Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios atkurtos Lietuvos pozicija.
Apskritai, ką Smetonos simboliu siekiama propaguoti. Kažkokių asmeninių ar grupinių ambicijų tenkinimą sėdint valdžių postuose. Akivaizdu, kad Smetonos simboliu valstybingumo nesustiprinti. Nei partizanai, nei Sąjūdis ne už Smetoną kovojo. Sibire kenčiant ne jo laukta. Taigi jo vardas tetinka į archyvą. Na dar pastačius atitinkamą paminklą prie upelio per kurį perbrido trenkęs Lietuvą likimo valiai, verslas iš lankytojų galėtų gauti pajamų.
Durniau. Pirma, paskaityk istoriją, nerašinėjęs visokių nesąmonių. Jei ne A. Smetona ir A. Voldemaras, Vilnius dabar būtų Baltarusijos arba Lenkijos dalis, o jei Lietuvos Vyriausybė būtų 1940-aisiai paklausiusi A.Smetonos, Lietuva nebūtų buvusi SSRS dalimi penkiasdešimt metų ir dabar dar turėtų Karaliaučiaus kraštą.