K. Škirpa apie savo pastangas surašyti Birželio sukilimo istoriją

Vasario 18 d., sukako 128-eri metai nuo Kazio Škirpos gimimo. Ta proga dalinuosi jo 1942 m. gruodžio 1 d. laišku Juozui Brazaičiui, tada Ambrazevičiui, kuris liudija, kaip anksti K. Škirpa pradėjo rinkti medžiagą ir dokumentuoti Birželio sukilimo istoriją [1].

Legation de Lithuania
Berlynas, 1942 m. gruodžio 1 d.

Jo Mal[onei]
Ponui Profesoriui J. Ambrazevičiui
buv. Ministro Pirmininko Pavaduotojui
Kaune

Gerbiamasis Profesoriau,

Pereitais metais, kada likimas buvo mudviem užkrovęs sunkią naštą stovėti Lietuvos laik[inosios] vyriausybės priešakyje: Tamstai Tėvynėje, o man - izoliuotam užsienyje, neturėjau galimybės pasidalinti su Tamsta ir kitais mano Kolegomis Ministrų Tarybos nariais informacijomis apie tai, kaip buvo prie mūsų tautos sukilimo prieita ir tą pažymėtiną mūsų politinėje veikloje etapą asmeniškai aptarti, nors tai ir buvo nepaprastai svarbu pačiam vyriausybės darbui.

Dabar tai visa jau sudaro praeitį, nors ir dar visai netolimą. Bet iš praeities semiamės patyrimo ateičiai, ypač semiasi iš jos sau dvasinių jėgų tautos priaugančiosios kartos. Iš čia kyla pareiga praeities aktoriams savo nuveiktus darbus ir pergyvenimus laiku užfiksuoti, kol prisiminimai dar nėra išblukę, kad objektyvusis praeities tyrinėtojas bei istorikas savo darbe, dėl stokos medžiagos nepraleistų to ar nesuprastų klaidingai, kas gali būti svarbu tautos ateičiai ir bendram istorijos mokslui.

Šiuo sumetimu ir turėdamas dabar šiek tiek laiko, kol esame naujo lūkuriavimo padėtyje, sumaniau nors apgraibomis padaryti apžvalgą to, ką teko man nuveikti Berlyne bendro visiems mums lietuviams idealo siekiant.

Šis darbas, užvardytas „Pastangos gelbėti Lietuvą“, mano jau yra įpusėtas, bet kol jį baigsiu parašyti tai dar praeis kiek laiko. Suprasdamas tai, kad Tamstai gali būti įdomu kai ką patirti, nebelaukiant mano darbo galo, progai pasitaikius, siunčiu Tamstai rinkinį dokumentų nuorašų, išvardytų sąraše, kurie vėliau bus sunumeruoti ir sudarys mano rašomo darbo priedus.

Manau, kad neturiu Tamsai aiškinti, jog siunčiama čia medžiaga tuo tarpu dar negali būti niekur viešai skelbiama ar panaudojama bile kokiai propagandai.

Su kuo geriausiais linkėjimais, K. Škirpa

1. Dar nežinodamas, kas laimės karą, Kazys Škirpą 1942-1943 m. surašė 269 puslapių prisiminimus ir surinko 110 dokumentų priedą „Kovok! Pastangos gelbėti Lietuvą. 1939–1941 m.“. Šio rankraščio kopijos yra Lietuvos pasiuntinio Londone Broniaus Kazio Balučio archyve (LCVA f.648, ap. 2, b.581-582) ir pasiuntinybės Šveicarijoje pirmojo sekretoriaus Alberto Geručio archyve (VUB f.155-310).