Šolco pagaliai į NATO ratus

Politinis strateginis lygmuo

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pareiškė, kad NATO tiesiogiai nedalyvauja ir nedalyvaus Rusijos ir Ukrainos kare. „Rimtai savo priesaiką vertinantis Vokietijos kancleris turi padaryti viską, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nevirstų Rusijos ir NATO karu <…> NATO ir Rusija nekariauja. Mes neleisime, kad situacija dar labiau paaštrėtų“, – sakė Šolcas laikraščiui „Tagesspiegel“.

Politikas pridūrė, kad Vokietijos piliečiai, stebėdami naujienas tikisi, kad jų kancleris „išlaikys ramybę“.

„Kiekvienas, kuris nori paremti Ukrainą ginant jos vientisumą ir suverenitetą, turi išlikti nuoseklus <…> Mes neveiksime per ukrainiečių galvas. Dėl to susitarėme iš anksto. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad yra pasirengęs taikai, ir lapkričio mėnesį pristatė taikos planą. Putinas turėtų išvesti karius iš Ukrainos ir nutraukti šį baisų, beprasmį karą“, – pridūrė Šolcas.

Vokietijos kancleris šįkart kiša pagalius į NATO ratus ir stabdo vežimą, kuris ruošiasi tiesioginei konfrontacijai su Rusija. Galbūt, Šolcas nesupranta, kad be tiesioginio NATO įsikišimo, Ukrainos pergalė prieš Rusija vargiai įmanoma.

Ar galbūt naiviai tiki, kad kažkaip pavyks susitarti su Maskva. Tačiau Maskva su Berlynu tarsis ne derybose, o rusų kariams žaginant vokiečių motinas ir vaikus. Putinui ir visiems rusams, trokštantiems pergalės kare, „Leopardų“ siuntimas jau reiškia mirties nuosprendį Vokietijai.

Ši Vokietijos kanclerio ir jo rėmėjų retorika neabejotinai keisis. Taip, kaip kito šalies pozicija nuo karo pradžios, kai tuo metu Vokietijos oro erdve buvo draudžiama gabenti karinę paramą Ukrainai. Iš kitos pusės, tokie pareiškimai „dirba“ Kremliui, stabdo karinės paramos tempą ir ardo NATO vienybę iš vidaus.

Vokietijos kancleris taip pat leido suprasti, kad nepritars naikintuvų siuntimui į Ukrainą ir įspėjo, kad „negalima pradėti lenktyniauti, kad būtų padidinta ginkluotė“. Kitaip tariant, Šolcas siūlo Ukrainai siųsti truputį ginklų, bet ne per daug. Nepersistengti.

Panašu, kad Vokietijos socialdemokratų lyderis mielai pasirašytų protokolą su Kremliumi, kuriuo Ukrainą padovanotų Rusijai. Tačiau bijoma juodos dėmės istorijoje, todėl žaidžiama mėginant karinę paramą paversti simboline.

Ginkluotės nedidinimas ir nedavimas Ukrainai tolygus Rusijos spaudimo didinimui fronte ir tolesnei Ukrainos okupacijai.

Laimei, tokia kanclerio pozicija turi oponentų. Ilgametis A. Merkel patarėjas Christofas Hausgenas remia naikintuvų perdavimą Ukrainai. Politiko teigimu, tarptautinė teisė leidžia Vokietijai teikti Ukrainai kovinius orlaivius.

Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Ch. Hausgenas pritaria, kad Kijevas būtų aprūpintas amerikietiškais naikintuvais F-16 arba sovietinės konstrukcijos naikintuvais iš senų Vokietijos Demokratinės Respublikos atsargų.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų partnerius skubiai aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16. Nyderlandų užsienio reikalų ministras Vopke Hukstra pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi apsvarstyti galimybę perduoti Ukrainai tokius naikintuvus. JAV pritaria naikintuvų pristatymui į Ukrainą.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tikisi, kad 2023 metai bus Ukrainos pergalės kare su Rusija metai. Tačiau tam reikia įdėti daug pastangų. Paklaustas, kada karas gali baigtis, V. Reznikovas teigė, kad išlieka optimistu. „Tikiuosi, kad šie metai bus pergalės metai. Norėtume kuo greičiau. Ukrainos žmonės to nori. Bet pamatysime“, – sakė ministras.

Optimizmas ir viltis – geras dalykas. Tačiau be optimizmo, Ukrainai ir Vakarams reikia konsoliduoto pergalės plano. Kol kas tokio plano mes nematome. Matome ilgalaikio karo perspektyvą.

Buvęs NATO karinio komiteto vadovas Petras Pavelas, laimėjęs Čekijos prezidento rinkimus, kartu su Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova 2023 m. pavasarį ketina apsilankyti Ukrainoje. Jis patikslino, kad vizitas įvyks prieš Šiaurės Atlanto aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, liepos mėnesį.

Geros ir teisingos iniciatyvos, tačiau per daug pozavimo ir demonstratyvaus rankų paspaudimų Bučoje, Irpenėje ir Kijeve pradeda erzinti. Reikia tylaus ir konkretaus planavimo. Darbo už uždarų durų.

Izraelio ministras pirmininkas B. Netanjahu planuoja palengvinti šalies piliečiams įsigyti šaunamuosius ginklus ir sustiprinti Izraelio gyvenvietes Vakarų krante. Praėjusią savaitę per šaudynes prie Rytų Jeruzalės sinagogos žuvo septyni žmonės.

Susišaudymas esą įvyko po Izraelio reido okupuotame Vakarų Kranto Dženino mieste, per kurį žuvo devyni palestiniečiai. To pasekoje, Izraelis ir Gazos ruožo kariškiai apsikeitė ugnimi. Iš viso šį mėnesį Izraelio pajėgos nužudė 32 palestiniečius.

Augant Izraelio ir Palestinos įtampai, į Egiptą atvyko JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Politiko darbotvarkėje svarbiausi klausimai – Izraelis, Palestina, Ukraina ir Iranas.

JAV valstybės sekretorius šiandien vyks į Jeruzalę ir Ramalą, kur susitiks su Izraelio premjeru ir Palestinos savivaldos prezidentu Mahmudu Abasu. JAV atstovas greičiausiai ragins imtis veiksmų įtampai mažinti ir išlaikyti stabilią padėtį regione.

JAV suaktyvėjimas Artimuosiuose Rytuose primena senus gerus Reigano laikus. Tuomet Amerika mažino savo galvos skausmą smaugdama sovietus ir jų sąjungininkus visame pasaulyje.

Po to, kai Jungtinės Valstijos apkaltino Pchenjaną, kad šis tiekia raketas Rusijos „Wagner Group“ ir padeda rusams kare, Šė Korėja paneigė, kad tiekia ginklus į Rusiją. Šį mėnesį JAV įtraukė „Wagner“ į „tarptautinių nusikalstamų organizacijų“ sąrašą, todėl bet kokie nusikalstamos ginkluotos grupuotės sandėriai su Šiaurės Korėja draudžiami pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Baltieji rūmai taip pat parodė, anot jų, JAV žvalgybos nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip Rusijos geležinkelio vagonai įvažiuoja į Šiaurės Korėją, pasiima pėstininkų raketų ir raketų krovinį bei grįžta atgal į Rusiją.

Labai gudrus ėjimas, kuriuo apžaistas Kremlius, pasimovęs ant „Wagner“ kuolo. Dabar bet kokia ginkluotė, kuri keliauja į Rusiją, gali būti laikoma karine parama „Wagner“, nes „privati“ karinė formuotė naudoja tik Rusijos ginkluotųjų pajėgų amuniciją.

Borisas Džonsonas prisipažino, kad Putinas prieš Rusijos invaziją į Ukrainą grasino JK premjerui raketų ataka. „Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė: „Borisai, nenoriu tavęs sužeisti, bet su raketa tai užtruks tik minutę“ ar panašiai“,- teigė Džonsonas dokumentiniame filme „Putinas prieš Vakarus“.

Tuo tarpu pats britų premjeras perspėjo Putiną, kad karas Ukrainoje turėtų katastrofiškų pasekmių.

Putinas supranta tik simetrišką atsaką, tad vienintelis būdas Vakarų lyderiams sulaikyti Putiną – grasinti nušluoti nuo žemės paviršiaus Maskvą, parodant, kad toks veiksmas yra visiškai realus.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Manoma, kad rusai dar labiau intensyvins kovinius veiksmus ir spaudimą fronto linijoje pasitelkdami naujus mobilizuotųjų dalinius. Maskoliai ir toliau apšaudys ukrainiečių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą, naudodami papildomas artilerijos atsargas. Šiuo metu Ukrainiečių pozicijos apšaudomos 1 000–1 200 kartų per dieną.

Nors Maskva teigia, kad Challenger, Leopard, Leclerc bei įvairių modifikacijų Abrams tankų buvimas, neturės įtakos karo eigai, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas teigia, kad tai netiesa.

Ukrainai šiuo metu reikia mažiausiai 300-500 tankų, įvykdyti konkrečioms taktinėms ir operacinėms užduotims. Tai nebus puolimas visu frontu ir Kijevas tą supranta. Ukrainos kariuomenės vadai šiuo metu stiprina logistiką ir vykdo resursų bei žmonių tausojimo taktiką.

Jei rusai dėl 500 metrų pakloja 500 gyvybių, tai ukrainiečiai pasitraukia iš teritorijos, kurios nėra prasmės ginti. Ukrainos kariuomenės štabas turi užduotį kontroliuoti 1300 kilometrų ilgio fronto liniją, todėl pasitraukimas iš Soledaro nelaikomas pralaimėjimu. Svarbu tinkamai pasirengti naujoms, stambioms karinėms operacijoms, kokios buvo vykdomos išvaduojant didžiules Charkovo ir Chersono sritis.

Teigiama, kad šiuo metu Rusija neturi pakankamai resursų vykdyti didelio puolimo kuria nors kryptimi. Tačiau daroma viskas, kad Bachmutas ir Ugledaras būtų užimti.

Rusams reikia apčiuopiamos pergalės brutalios invazijos metinių proga. Ir, žinoma, sovietinio pradvokusio vodka ir myžalais, tikro vyro dienos proga, kurią vis dar taip mielai švenčia kai kurie Lietuvos piliečiai.

Taktinis lygmuo

Praėjusią parą rusai surengė vieną oro ir 3 raketų smūgius. Viena raketa buvo nukreipta į Charkovą. Rusų teroristai surengė 44 atakas iš salvinių raketų sistemų į civilinius objektus. Tarp civilių gyventojų yra sužeistų ir žuvusių.

Masinio Chersono apšaudymo metu 3 žmonės žuvo, 6 buvo sužeisti.

Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko ašyse pokupantai vykdo puolamąsias operacijas, kitose fronto linijose ginasi.

Užimta Blahodatnės gyvenvietė, siaurinamas žiedas apie Bachmutą.

Ukrainiečių karo lėktuvai smogė priešo priešlėktuvinių raketų kompleksui ir sudavė 2 smūgius į okupantų gyvosios mėsos susitelkimo vietas. Ukrainos gynybos pajėgų raketiniai ir artilerijos daliniai pataikė į 2 radiolokacines stotis, šaudmenų sandėlį ir dar vieną svarbų driskių objektą.

Nuotrauka: Graikija taip pat žada siųsti Ukrainai tankus „Leopard-2“.

Dėkojame, kad esate kartu ir suteikiate mums galimybę sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis.

Atskirai sakome ačiū: DT Artelė, UAB. Norėtumėt pasikviesti diskusijai ar mokymams? Rašykite: info@visagentura.com

Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624