Sausio 24 d., Vilniuje, sostinės gimtadienio išvakarėse vyko tarptautinė konferencija „Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“.
Europos miestų merai, lyderiai ir žinovai dalijosi gerąja miestų patirtimi bei diskutavo, kaip ateityje atrodys miestų plėtra ir kokį vaidmenį joje vaidins klimato kaita, švietimas bei įvairovė.
Šiuolaikinis pažangus miestas privalo alsuoti laisvės dvasia, būti drąsus, kūrybingas, naujoviškas ir nebijoti mokytis iš kitų, konferencijos atidaryme kalbėjo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, būtent šios savybės padėjo Vilniui pastarąjį dešimtmetį padaryti didelę pažangą ir tapti klestinčiu naujovišku miestu.
„Pavyzdžiui, Vilnius yra vienas pirmųjų miestų pasaulyje pagal dalijimosi automobilius, tenkančius vienam gyventojui.
Tai neįvyko atsitiktinai, mes turėjome būti kūrybingi, surasti įvairių naujoviškų sprendimų. Dabar Vilniuje gyvenančios šeimos atsisako nuosavo antro automobilio ar net pirmo.
Tai reikšmingai atlaisvina miestą nuo automobilių“, – kalbėjo R. Šimašius.
Tarp kitų Vilniaus pasiekimų – su projektu „Vilnius yra Mokykla“ laimėtas buvusio Niujorko mero Maiklo Blūmbergo (Michael Bloomberg) miestų iššūkis.
„Šiuo projektu mes siekiame išspręsti Vakarų pasaulio problemą – išlaisvinti mokyklas iš pasenusio, XIX amžiaus mokymosi formato. Mūsų nuomone, mokykla nėra pastatas, mokykla – tai mokymasis kartu.
Dėl to siekiame, kad 10 proc. Vilniaus pamokų vyktų ne klasėse, o miesto erdvėse – tam sukūrėme platformą, kurią galima pavadinti pamokų „Netflix“ ar „Airbnb“, kur mokytojai gali rasti sumanymų pamokoms mieste“, – sakė meras.
Kitas svarbus sėkmingo miesto bruožas – viešųjų erdvių pritaikymas žmonėms. Vilnius jau nuskambėjo pasaulyje, kai pavertė miestą viena didele lauko kavine po atviru dangumi.
Siekiant užtikrinti miesto gyvybingumą ir ateityje, taip pat sukurtos Vilniaus architektūros taisyklės.
„Neužtenka nugriauti sovietinių paminklų – miesto struktūrą reikia keisti iš esmės.
Dėl to sukūrėme 10 lengvai suprantamų architektūros taisyklių, kurios padeda miestui išsilaisvinti iš sovietinio paveldo ir tapti gyvybinga, darnia, žmogui malonia aplinka“, – sako R. Šimašius.
Vilniaus meras taip pat pabrėžė, kad pažangiems miestams yra svarbu ne tik užtikrinti, kad miestas klestėtų ir žmonės jame būtų laimingi, bet ir rodyti bendrumą su kitais pasaulio gyventojais.
„Vilnius yra kovotojas už laisvę. Didžiuojuosi, kad mūsų miestiečiai rodo ypatingą bendrumą su Ukraina. Kovoti už laisvę yra taip pat svarbu, kaip kovoti už klimato išsaugojimą.
Tai ne tik prisideda prie geresnio pasaulio kūrimo, bet ir prie išskirtinio Vilniaus miesto identiteto bei dvasios“, – sako Vilniaus miesto meras.
Žaliųjų sostinių patirtys
Talinas ir Podgorica konferencijos metu dalijosi savo patirtimi, kaip tapti vienomis žaliausių Europos sostinių.
Talino meras Michailas Kolvartas (Mihhail Kolvart) pasakojo, kad prie miesto sėkmės prisidėjo tai, kad nuo 2013 m. visas miesto viešasis transportas yra nemokamas.
Daug pastangų Estijos sostinė deda ir į žalesnę miestiečių šilumos energiją. Pavyzdžiui, Talino planuose – nuotekų ir jūros vandens generuojama šilumos energija, kuri padėtų mažinti priklausomybę nuo dujų.
Tuo metu Juodkalnijos sostinės merų patarėjų grupės vadovas Nikola Mitrovičius teigė, kad Podgorica sugebėjo sumažinti autotransporto srautus mieste net 18 proc.
Tam Juodkalnijos sostinė pasitelkė kelias priemones – aktyviai išplėtė dviračių takų tinklą ir suteikė miestiečiams subsidijas dviračių ir el. paspirtukų įsigijimui.
Tuo pačiu miestas reikšmingai padidino žaliųjų erdvių plotą bei pasodino daugiau nei 10 tūkst. medžių.
Abiejų sostinių atstovai pabrėžė, kad šalia konkrečių priemonių didinant miesto tvarumą itin svarbi yra ilgalaikė vizija ir miesto vadovybės pasiryžimas keisti miestiečių požiūrį į aplinkosaugą.
„Reikia stiprios ir drąsios lyderystės, kuri nepalūžtų nepaisant pirminio visuomenės pasipriešinimo.
Tik rodydami stiprią lyderystę galite tikėtis bendruomenės įsitraukimo į tvarumo priemones“, – sako N. Mitrovičius.
Rūpestis kiekvienu vaiku
Sparčiai senstant visuomenei ir mažėjant gimstamumui, Europos miestai negali sau leisti palikti nei vieno vaiko nuošalyje ir privalo ypač rūpintis jų švietimu, socialine rūpyba ir užimtumu, konferencijoje kalbėjo Vienos, Tamperės ir Reikjaviko savivaldybių atstovai.
Islandijos sostinės meras Daguras B. Egertsonas (Eggertsson) pasidalino itin sėkminga paauglių žalingų įpročių prevencijos programa.
Dar prieš maždaug dvidešimt metų Reikjavikas pirmavo Europoje pagal paauglių alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimą – dabar šis rodiklis yra žemiausias tarp Europos sostinių.
Kurdamas ilgalaikę prevencijos programą, Reikjavikas rėmėsi išsamiais duomenimis apie paauglių būseną ir elgseną Islandijoje, į programą įtraukė tėvus, mokyklas, nevyriausybines organizacijas.
Taip pat daug investavo į sporto mokyklas, būrelius, sukūrė paprastą vaikų užklasinių veiklų finansavimo būdą, o tėvus ragino bendrauti su vaikais.
Dabar šiuo vadinamuoju Reikjaviko būdu vadovaujasi daugybė pasaulio miestų, tarp jų ir Vilnius.
„Mūsų išmokta pamoka – turėti ilgalaikį planą ir jo laikytis. Be to, į prevenciją negalima žiūrėti kaip į „minkštąjį“ veiksmą, tai turi būti vertinama kaip „kietoji“ politikos priemonė.
Prevencijos programą taip pat reikia paremti moksliniais įrodymais, duomenimis.
Galiausiai, svarbu įvertinti, kad tėvai ir nevalstybinis sektorius miesto vaikų gerovėje vaidina itin svarbų vaidmenį“, – sakė D. B. Eggertssonas.
Įvairovė – miestų esmė
Miestų čempionų atstovai konferencijos metu ne kartą minėjo, kad gyventojų įvairovė – didelių miestų išskirtinumas ir stiprybė.
Šiame kontekste ne kartą minėti Vilniaus įkūrėjo Gedimino laiškai, kvietę Europos miestiečius, nepaisant jų tautybės ir religijos, įsikurti Vilniuje.
„Šie laiškai ir juose išsakyti laisvės visiems požiūriai puikiai atspindi miestų esmę, – sakė Oslo savivaldybės atstovas Toralvas Mojis (Moe).
– Įvairovė yra miesto išteklius ir stiprybė, tad dėl jų reikia stengtis bei dirbti. Jeigu miestas nori būti patrauklus ir sėkmingas, jis turi būti tolerantiškas ir palaikantis įvairovę.
Matome daug pavyzdžių pasaulyje, kai miestams nesiseka būtent dėl šių savybių trūkumo.“
Oslas, siekdamas užtikrinti įvairovę ir toleranciją, nuo 2001 m. įgyvendina OXLO politiką, kuria siekiama naikinti rasizmo apraiškas ir išankstinius nusistatymus.
Tarp politikos priemonių – specialūs kasmetiniai tolerancijos renginiai, apdovanojimai, mokyklų, dienos centrų, klinikų ir seniūnijų įtraukimas, su rasizmu kovoti skirtos specialios darbo grupės ir kt.
„Champion Cities Summit 2023: Champions Think Bold“ konferenciją Vilnius rengė bendradarbiaudamas kartu su „Eurocities“ tinklu, jungiančiu daugiau kaip 200 miestų 38 šalyse.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Paryžiaus, Madrido savivaldybių atstovai. Konferenciją uždarė Lvivo, Varšuvos, Talino, Rygos ir Vilniaus merų diskusija apie miestų palaikymą Ukrainai.
Konferencija yra Vilniaus miesto 700 metų gimtadienio dalis.
Pilną renginių dienotvarkę galima rasti čia.
