Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės spinduliuotės matavimai yra labai svarbūs norint kuo geriau išanalizuoti pagrindinį atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinį.
2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė Kaune standartinę klimato normą viršijo 9 proc., o Šilutėje 4 proc.
Lietuvoje pirmieji išsamūs Saulės spinduliuotės (aktinometriniai) stebėjimai buvo pradėti Šilutės ir Kauno meteorologijos stotyse.
Nuo 1955 m. Saulės spinduliuotės matavimai buvo vykdomi 6 kartus per parą, šį darbą rankiniu būdu atlikdavo stebėtojas.
Šiuo metu Kaune ir Šilutėje matavimai kas valandą atliekami automatiniais prietaisais, kurie matuoja bendrąją, tiesioginę, išsklaidytąją ir atspindėtąją Saulės spinduliuotę, spinduliuotės balansą bei Saulės spindėjimo trukmę.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai atnaujinant meteorologijos stočių tinklą 9 stotyse – Biržų, Mažeikių, Nidos, Šiaulių, Vilniaus, Dotnuvos, Lazdijų, Utenos, Vilniaus – buvo praplėsta stebėjimų programa bei įrengti piranometrai, matuojantys bendrąją Saulės spinduliuotę.
12 stočių – Biržų, Klaipėdos, Nidos, Šiaulių Utenos, Varėnos, Vilniaus, Dotnuvos, Dūkšto, Lazdijų, Telšių ir Kybartų – įrengti Saulės spindėjimo trukmės matuokliai.
Bendras stočių skaičius, kuriuose matuojamas nors vienas Saulės spinduliuotės elementas per 68 metų stebėjimų istoriją išaugo iki 17.
Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių matuojamų Saulės spinduliuotės bruožų yra bendroji Saulės spinduliuotė (Q).
Tai Žemės paviršių pasiekiančios tiesioginės (Saulės spinduliuotės dalis, kuri tiesiogiai pasiekia paviršių) ir išsklaidytosios (dalis, kurią išsklaido atmosfera) spinduliuotės suma.
Q duomenys apibūdina Saulės energijos kiekį, tenkantį atitinkamam ploto vienetui.
Šie duomenys plačiai naudojami tiek gamtinių sistemų analizėje, tiek socialinėje ir ekonominėje aplinkoje.
Pateikiamas trumpą 2022 m. Q palyginimą su apskaičiuota 1991–2020 m. standartine klimato norma (SKN).
2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė (Q) Kaune sudarė 3964 MJ/m2 (9 proc. daugiau SKN), o Šilutėje 4016 MJ/m2 (4 proc. daugiau SKN).
Didžiausi teigiami Q nuokrypiai abiejose stotyse užfiksuoti kovo mėnesį – Kaune 43 proc., o Šilutėje 38 proc. daugiau nei SKN.
Analizuojant rekordų suvestinę, 2022 m. kovas Kaune užima 4-tą vietą, o Šilutė – 2-rą iš visų kovo mėnesių nuo pat stebėjimų pradžios pagal didžiausią spinduliuotės kiekį (atitinkamai 378 ir 380 MJ/m2) į horizontalų paviršių.
Didžiausi neigiami nuokrypiai nuo SKN Kaune buvo registruoti gegužę (-5 proc.) ir lapkritį (-11 proc.) bei Šilutėje sausio (-11 proc.), vasario ir lapkričio (-8 proc.) mėnesiais.
2022 m. Kaune tik 3 mėnesius – gegužę, lapkritį ir gruodį – buvo fiksuotos neigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos, likusiais mėnesiais Q sumos viršijo daugiamečius vidurkius.
Šilutėje nuokrypiai pasiskirstė tolygiai, 6 mėnesius (sausį, vasarį, gegužę, liepą, lapkritį ir gruodį) stebėtos neigiamo nuokrypio, o likusius 6 – teigiamo nuokrypio nuo SKN tendencijos.
Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešimą
