Aplinkos apsaugos departamento žinovai primena, kad prekiautojai mediena ir jos gaminiais privalo laikytis Europos Sąjungos reglamento reikalavimų.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo Beno Bitausko, nuo 2010 m. galiojančiu reglamentu siekiama tarptautiniu mastu kovoti su neteisėta medienos ruoša.
Didėjanti medienos ir jos gaminių paklausa pasaulyje lemia augančius neteisėto miškų kirtimo ir medienos apdorojimo mastus.
Skaičiuojama, kad nelegalios medienos pramonė pasaulyje kasmet sugeneruoja iki 147 mlrd. eurų pajamų ir lemia maždaug penktadalį pasaulinės anglies dioksido (CO2) emisijos.
„Nelegalus miškų kirtimas ir prekyba neteisėtai paruošta mediena daro milžinišką žalą aplinkai.
Dėl netvarios miškininkystės nyksta pasaulio bioįvairovė, iš atmosferos natūraliai mažiau sugeriama šiltnamio dujų.“, – aiškina B. Bitauskas.
Be to, priduria jis, neteisėtas miškų kirtimas prisideda prie dirvožemio erozijos ir dykumėjimo procesų, gali sustiprinti ekstremalių klimato reiškinių padarinius.
Nelegali miškininkystė dažnai turi ir neigiamų socialinių, politinių ir ekonomių pasekmių, kenkia bendruomenėms, kurių gyvenimas glaudžiai susijęs su miškais.
Nors šių pasaulinių problemų šaknys gali atrodyti tolimos ir nesusijusios su Lietuva, reglamento reikalavimų laikymasis yra vienas iš būdų jas spręsti.
Reglamento nuostatomis siekiama apriboti nelegalios medienos paruošimo praktikas, užkertant kelią tokiai medienai patekti į ES vidaus rinką. Tačiau tam svarbu rinkos dalyvių atsakingumas.
„Valstybėse, kuriose paplitusios neteisėto medienos ruošimo praktikos, aplinkosaugines problemas dažnai sudėtinga spręsti dėl veiksmingų institucinių valdymo ir kontrolės mechanizmų trūkumo.
Dėl to tarptautinė neteisėtai paruoštos medienos ir jos gaminių importo kontrolė – vienas iš pagrindinių būdų kovoti su šia problema.
Kaip ES narė, Lietuva taip pat yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias prekybai neteisėtai paruošta mediena“, – sako B. Bitauskas.
Dėl to visi ūkio subjektai, vidaus rinkai pirmą kartą pateikiantys medienos ir jos gaminių, privalo laikytis reglamente numatytų atsekamumo, deramo patikrinimo bei pavojų vertinimo ir mažinimo reikalavimų.
Šie reikalavimai numato žinių apie medienos tiekėjus bei pirkėjus kaupimą ir saugojimą ne mažiau kaip penkerius metus, taip pat padėties tarptautinėje rinkoje vertinimą, atsižvelgimą į neteisėtos medienos ruošimo mastus tam tikrose šalyse, konkrečių medžių rūšių apsaugos reikalavimus, JT ir ES nustatytas baudas, tiekimo grandinės sudėtingumą ir kt.
„Pagal reglamento reikalavimus įmonės ar asmenys, importuojantys medieną, privalo atlikti tiekėjų patikrą, pareikalauti medienos kilmę patvirtinančių dokumentų ir atitinkamų sertifikatų.
Atlikti pavojaus įvertinimą taip pat gali padėti trečiųjų šalių patikrinimo sistemų duomenys.
Šių procedūrų tikslas – užkirsti kelią neteisėtai paruoštai medienai ir jos gaminiams patekti į ES rinką, apriboti tokios gamybos panaudojimo galimybes bei paklausą“, – sako B. Bitauskas.
Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas primena, kad už reglamento reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos.
Veiklos vykdytojams fiziniams asmenims, netaikantiems deramo patikrinimo sistemos ar taikantiems netinkamai, gali būti skirtas įspėjimas arba 50–200 eurų bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už šiuos pažeidimus gali būti skirta 50–400 eurų bauda.
Neteisėtai paruoštos medienos ar jos gaminių pateikimas rinkai pagal reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams fiziniams asmenims užtraukia 200–400 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų baudą.
Su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos gaminius, pareigos, reikalavimais galite susipažinti čia.
Europos komisijos svetainėje pateikiamas žinias apie medienos reglamentą rasite čia.
Pastebėję galimus aplinkosauginius pažeidimus praneškite telefonu 112.
Sugeneruoja pajamų? Kaip tai sugenreuoja? Kaip generatorius? O jau baudų dydis! Kokios neproporcingai didžiulės! Ar dar nepasūlė kas sumažinti / panaikinti jas?
TV reklama:
Miško grožis lia lia lia lia lia… Paukšteliai lia lia lia lia lia… Kaip gražu lia lia lia lia lia… Jūs branginate savo mišką lia lia lia lia lia… Patikėkite jį mums – branginu. lt – „Šimtus įmonių gali dominti Jūsų miškas”
Iš Kazlų Rūdos pusės vis pravažiuoju pro Pažėrus link Kauno- nuostabaus grožio pušynus keičia iškirstos plynės su keliomis styrančiomis pušelėmis. Labai graudus vaizdas…
Kai prasidėjo triukšmas dėl bedieviško miškų kirtimo, kažkur spaudoje atsirado Lietuvos ir Kaliningrado apskrities nuotraukos iš viršaus – mūsų miškai palei Nemuną ištisai sąmoningai piktybiškai, lyg diversantų iškirsti, o ten – gražiausiai žaliuoja.
Sakau, sąmoningai siekiant pakenkti, nes siekta nuslėpti kirtavietes: – miškų kvartalų vidus paverstas plynėmis, o iš visų 4ių jų kraštų paliktos tokio pločio neiškirstų medžių juostos „rėmelis”, kad keliu važiuojantys net neįtartų, jog miško čia tiek ir teliko – tos medžių juostos iš pakraščių. Ir, kiek pamenu, mūsų miškų piktybiškas iškirtimas ir išvežimas buvo vienas iš pirmųjų mūsų verslo ryšių su draugiškąja Rusija…
Pats dirbau miškų kontrolės srityje ir žinau, kokios problemos ten buvo, o gal ir yra. Kartą per susirinkimą iškėliau klausimą apie vadinamųjų einamųjų kirtimų, vertalas iš rusų k. prochodnyje rubki, žalą miškui, kai dažniausiai savininkai ar iš jų medieną nusipirkę vertelgos išsikerta geriausius medžius, palikdami tuos, kurie būtent turėjo būti kertami. Man buvo atsakyta – ko čia taip jaudiniesi, juk kerta savo mišką. Tai va kokia “kontrolė”…