Penktadienis, 25 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip telefonai sunaikino net 97 % skaitmeninių fotoaparatų

www.alkas.lt
2023-01-10 22:18:42
0
Fotoaparatas | Pexels.com nuotr.

Fotoaparatas | Pexels.com nuotr.

Mintis, kad telefonai žlugdo fotoaparatų industriją, iš pradžių gali nuskambėti perdėtai. Juk tai du skirtingi prietaisai. Tačiau pamėginkime prisiminti, kada paskutinį kartą rankose laikėme skaitmeninį fotoaparatą.

Ir jei vyktume į kelionę, švęstume gimtadienį ar grožėtumėmės lėtai krentančiomis snaigėmis, ko ieškotume kuprinėje, rankinėje ar kišenėje, kad įamžintume šias akimirkas? Skaitmeninio fotoaparato ar išmaniojo telefono?

Tikriausiai antrojo varianto.

Iš tiesų nuo tada, kai atsirado, telefonai taip ištobulėjo, kad apima vis daugiau funkcijų ir nurungia vis daugiau kitų įrenginių. O ir šio prietaiso istorija labai intriguojanti, pradedant nuo detektyvo, kas išrado telefoną, ir baigiant modernaus išmaniojo telefono atsiradimu.

Pasirodo, šiems įrenginiams pavyko iš rinkos išstumti ir beveik visus skaitmeninius fotoaparatus. Kaip tai nutiko?

Skaitmeninių fotoaparatų gyvavimo pradžia

Pirmasis skaitmeninis fotoaparatas ir mobilusis telefonas buvo sukurti panašiu metu. 1973 m. pasirodė mobilusis telefonas, o po dviejų metų – 1975 m. – skaitmeninis fotoaparatas.

Abu buvo itin gremėzdiškos dabartinių savo atitikmenų versijos. Tačiau tada apie mobiliajame telefone įmontuotą kamerą nebuvo nė kalbos, nes pirminis tikslas buvo sukurti tiesiog nešiojamą telefoną.

Palengvinti fotografavimo procesą buvo skaitmeninių fotoaparatų paskirtis. Ir jie ją puikiai išpildė nuo pat 1990-ųjų, kai buvo pradėti gaminti mažmeninei prekybai, ir ypač 2000–2010-aisiais, kai nukonkuravo juostinius fotoaparatus ir pasiekė populiarumo piką.

Tuo metu skaitmeniniai fotoaparatai geriausiai atitiko neprofesionalių naudotojų lūkesčius – prieinama kaina, gera kokybė ir kompaktiškas dizainas, kad būtų patogu nešiotis su savimi.

Pirmasis mobilusis telefonas su kamera pasirodė netrukus – 2000 m., tačiau jo galimybės dar toli gražu neprilygo tam, ką galėjo pasiūlyti skaitmeniniai fotoaparatai.

Lūžio taškas įvyko 2010-aisiais, kai atsirado išmanieji telefonai.

Fotoaparatas | Unsplash.com nuotr.
Fotoaparatas | Unsplash.com nuotr.

Kaip viskas pasikeitė atsiradus išmaniesiems telefonams

Statista portalo duomenimis, 2010-2021 m. stebimas milžiniškas skaitmeninių fotoaparatų pardavimų nuosmukis. Jį patvirtina ir CIPA (fotoįrangos gamintojų asocijacija, kuriai priklauso žymiausi japonų prekių ženklai – „Canon“, „Nikon“, „Kodak“, „Olympus“ ir kt.) pateikta informacija, kad per praėjusį dešimtmetį į užsienį išsiunčiamų skaitmeninių fotoaparatų sumažėjo net 97 %!

Dėl tokių drastiškų skaičių kai kurie gamintojai, pvz., „Panasonic“ ir „Nikon“, nusprendė nebeinvestuoti į naujų skaitmeninių fotoapratų gamybą ir verčiau dėmesį sutelkti į brangesnių veidrodinių fotoaparatų tobulinimą.

Panašiomis pėdomis seka ir kiti gamintojai, kurie dar palaiko jau išleistų skaitmeninių fotoaparatų modelių gamybą, tačiau nuo 2017–2019 m. nebekuria naujų.

Įdomu tai, kad nors skaitmeninių fotoaparatų pardavimai smarkiai nukrito, kasmet padaromų skaitmeninių nuotraukų skaičius, kaip rodo Statista portalo sudaryta diagrama, išaugo.

Ir tokį paradoksą nulėmė spartus telefoninių kamerų progresas. Net daugiau nei 85 % visų skaitmeninių nuotraukų padaroma būtent jais.

Fotoaparatas | Unsplash.com nuotr.
Fotoaparatas | Shipzee.com nuotr.

Telefonų privalumai

Kai atsirado skaitmeniniai fotoaparatai, gamintojai varžėsi, kas sukurs kuo kompaktiškesnį ir kuo daugiau megapikselių raiškos kokybę turintį modelį.

Telefonai kol kas šiose varžybose nedalyvavo, nes jų kūrėjams pirmiau teko išspręsti problemą, kaip įmontuoti galingą kamerą nepakenkiant įrenginio dizainui.

Tačiau esmė išliko ta pati – naudotojai nori kuo daugiau megapikselių su kuo kompaktiškesniu įrenginiu.

Ir išmaniesiems telefonams pavyko pasiekti tokį megapikselių skaičių, kuris tenkina daugumą naudotojų. Kadangi tai daugiafunkciai prietaisai, jie pralenkė skaitmenines kameras dar keliais aspektais.

Programinė įranga

Telefonai vadinami išmaniaisiais įrenginiais ne be reikalo. Jie už mus atlieka ir mums padeda atlikti daugybę funkcijų. Naudojant fotografijos programėlės, dabar nebereikia nusimanyti šioje profesijoje, kad išgautum vieną ar kitą efektą.

Daug ką už tave padarys programinė įranga. Ir ne tik tai. Šiuolaikinės programėlės leidžia pridėti tokių efektų, kurių neišgausi su skaitmeniniu fotoaparatu. Ir dirbtinio intelekto technologijos tik tobulėja.

Vieno paspaudimo fenomenas

Dauguma skaitmeninių fotoaparatų naudotojų tenorėjo galimybės įamžinti kadrą ir be vargo juo pasidalinti. Telefonai šį kelią supaprastino dar labiau – iki vieno mygtuko paspaudimo.

Dabar pakanka nufotografuoti ir gali iš karto dalintis nuotrauka tiek socialiniuose tinkluose, tiek persiųsti ją asmeniškai.

Žinoma, prie šio fenomeno smarkiai prisidėjo ir socialinių tinklų išpopuliarėjimas. Jie ir skatina poreikį daryti nuotraukas bei jomis dalintis čia ir dabar.

Vienas įrenginys viskam

Jei didesnis fotografijos entuziastas ir matys prasmę fotografavimui įsigyti atskirą ir galingesnį prietaisą, paprastam naudotojui patrauklesnis bus vienas įrenginys viskam.

Juk kam mokėti pinigus už naują prietaisą ir dar papildomai dėtis jį į kelioninį krepšį, jei telefoną šiaip ar taip turi su savimi beveik visais gyvenimo atvejais? Tad telefonas tiesiog yra praktiškiausias variantas.

Telefonų trūkumai

Vis dėlto išmanieji telefonai dar nėra tokie tobuli. Nors jų kameros ir atitinka nepretenzingo naudotojo kokybės standartus, jie nėra skirti rimtiems fotografijos ar filmavimo darbams.

Kameros naudojimas gali apkrauti procesorių ir tapti viena iš priežasčių, kodėl kaista mobilusis telefonas. Todėl jei nori šį įrenginį naudoti fotosesijai ar vaizdo įrašų filmavimui, reikia rinktis galingesnį modelį, kuris jau nebūtinai bus toks patrauklus kainos atžvilgiu.

Tačiau net ir su galingesniu telefonu vis dar gali kilti problemų, bandant išgauti reikiamą apšvietimą ar norint nuotraukose panaikinti triukšmą.

Kadangi telefonai yra sąlyginai pigesni nei fotoaparatai, jų rinkoje dažniau pasitaiko atvejų, kai vietoj originalaus gamintojo modelio siūlomas perdirbinys. Jei nežinai, kaip atskirti originalų telefoną nuo kopijos, labai lengva susigundyti tokiais pasiūlymais ir vėliau nusivilti, kad kamera neatitinka aprašyme nurodytų raiškos parametrų.

Galų gale ne visada patogu fotografuoti telefonu dėl korpuso formos ir matmenų ar mygtukų išdėstymo. Juk šie įrenginiai yra labai ploni ir turi liečiamus ekranus, kas gali ir pakišti koją, bandant „pagauti“ tobulą kadrą šaltu oru.

Ar telefonai nušluos fotoaparatų industriją?

Išmanieji telefonai jau praktiškai sunaikino į paprastus naudotojus orientuotą fotoaparatų industrijos dalį. Ir tikrai turi potencialo ateityje visiškai išstumti skaitmeninius fotoaparatus.

Tačiau vargu, ar telefonai nurungs profesionalią fotoįrangą, nes dėl savo matmenų negali turėti didelių sensorių, kurie ir lemia nepriekaištingą nuotraukų kokybę.

O ir skaitmeninių fotoaparatų atveju matomas šioks toks kai kurių mėgėjams pritaikytų modelių atgimimas, kylantis iš susidomėjimo fotografijos menu.

Tai reiškia, kad žmonės vis dar renkasi šiuos prietaisus, kai fotografuojama ne vien iš praktinių sumetimų. Tad fotoaparatų industrija (bent jau kol kas) liks gyvuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mygtukiniai telefonai dar nepraranda paklausos
  2. 5 patarimai kaip įvesti tvarką savo telefone?
  3. Patarimai, kaip apsaugoti duomenis savo telefone: tik PIN kodo neužteks
  4. Mobiliųjų duomenų kainos Europoje – konkretus ES laimėjimas
  5. Švara ir tvarka svarbi ir telefonui
  6. Jei sušlapo mobilusis telefonas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas
Lietuvoje

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25
Naikintuvas
Lietuvoje

Virš Lietuvos užduotis vykdo NATO naikintuvai

2025 07 25
Vytautas Bajoras
Lietuvoje

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • skt. apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Iš pareigų traukiasi AAD direktorius
  • Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai
  • II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai
  • VSAT pristatė naujus orlaivius

Kiti Straipsniai

Padėkos iškilmės

Rekordinis šimtukų skaičius Kaune: geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025 07 25
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2025 07 25
Vytautas Bajoras

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d.

V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje

2025 07 25
Naumiesčio ir Širvintos panorama nuo dešiniojo Šešupės kranto. Apie 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę

2025 07 25
Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

2025 07 25
Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kuriant naują paprotį – Kultūros dieną

Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kaip Kultūros dieną

2025 07 24
Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

2025 07 24
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

2025 07 24
Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • skt. apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kairėje Pakui Hardware (Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė). Arūno Baltėno nuotrauka. Dešinėje Marija Teresė Rožanskaitė | MTR meno fondo nuotr.

Venecijos meno bienalėje – lietuvių kūrėjų duetas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai