Seimas priėmė Želdynų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti želdinių apsaugą. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d.
Želdynų įstatymas papildytas nuostata, įpareigojančia savivaldybes per vienerius metus atkurti gatvių želdinius, jei juos teko pašalinti dėl statybos darbų arba jei jie kėlė pavojų aplinkai, eismo saugumui.
Tikimasi, kad tai padės atkurti žaliąją pusiausvyrą urbanizuotose teritorijose.
Dalis želdynų miestuose prarandama, vykdant gatvių rekonstrukcijos projektus arba nupjovus senus, puvinio pažeistus ar gamtos stichijų sužalotus medžius.
Neigiamą poveikį jaučia visi gyventojai, vasarą per karščius tose vietose, kur mažai želdinių dar labiau pakyla oro temperatūra, nebelieka pavėsio, kur būtų galima pasislėpti nuo kaitros, padidėja oro tarša, nebeslopinamas triukšmas.
Kitu Želdynų įstatymo pakeitimu savivaldybėms suteikta teisė savarankiškai padidinti atkuriamosios vertės įkainius savivaldybės saugotinais paskelbtiems želdiniams.
Pagal šiuos įkainius apskaičiuojama kompensacija, kurią asmuo turi sumokėti už šalinamą savivaldybės saugotiną želdinį įstatyme nenumatytais neatlygintino šalinimo atvejais, taip pat nustatomas žalos dydis už neteisėtai, be leidimo pašalintą savivaldybės saugotiną želdinį.
Šio pakeitimo prireikė dėl to, kad želdinių atkūrimo kaštai skirtingose savivaldybėse gali būti didesni, nei visai Lietuvos teritorijai aplinkos ministro įsakymu patvirtinti atkūrimo įkainiai.
Tai lemia skirtingos sodinukų, apželdinimo, želdynų sutvarkymo ir želdinių priežiūros darbų pasiūla bei kainos.
Taip pat padidintos baudos už želdinių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Vertinant pažeidimų statistiką, neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas 2021 m. lyginant su 2020 m. išaugo 10 proc.
Tokia tendencija stebima ir naikinant nepriskirtus saugotiniems želdinius.
Tai rodo, kad baudos, anksčiau numatytos Administracinių nusižengimų kodekse, neatliko atgrasymo funkcijos.
Želdynų įstatymu nustatytas želdinių apsaugos reguliavimas galioja nuo 2008 m., todėl tikėtina, kad nusižengimus darantys asmenys yra informuoti apie želdinių išsaugojimui keliamus reikalavimus ir prievolę saugotinų želdinių šalinimui gauti leidimą.
Pagal turimus duomenis galime daryti prielaidą, kad didelė dalis nusižengimų daroma ne dėl nežinojimo, o dėl per mažos baudos, neatitinkančios esamos ekonominės padėties.
Todėl žmonių, pasirenkančių susimokėti baudą, o ne kreiptis leidimo želdinio šalinimui, nemažėja.
Be to, siūloma diferencijuoti baudas pagal želdinių ekologinę vertę ir žalą aplinkai juos sunaikinus.
Kaip minėta, bauda už medžių sunaikinimą didinama, o už kitų želdinių – krūmų, lianų – lieka tokia pati kaip iki šiol.
Toks sprendimas priimtas įvertinus, kad prarandama medžių ekologinė ir atkūrimo vertė juos sunaikinus yra gerokai didesnė lyginant su krūmų, lianų ir kitų želdinių verte.
