Atsparios NVO – stipri visuomenė

Gruodžio 8 d. nuotoliniu būdu vyko Nacionalinis NVO forumas. Renginio dienotvarkė.

Du trečdaliai Europos Sąjungos (ES) piliečių teigia, kad bent kartą per savaitę susiduria su melagingomis naujienomis, o daugiau nei 80% pripažįsta, kad melagingos naujienos yra grėsmė jų šaliai ir apskritai demokratijai (Eurobarometro atlikta apklausa).

Tuo tarpu Kibernetinės taikos institutas (angl. CyberPeace Institute) nuo 2020 m. liepos iki 2022 m. birželio mėn. užfiksavo rekordinį skaičių atvejų — 157 kibernetinių nutikimų, kurie turėjo įtakos įvairių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai.

Valstybės saugumo departamentas grėsmių apžvalgose pabrėžia, kad vienas iš informacinio poveikio įrankių yra ir nuo priešiškų valstybių priklausomų NVO veikla.

NVO ruošia savo pajėgumus kovai su dezinformacija bei kviečia pilietinę visuomenę stiprinti atsparumą.

Daugiau nei 300 NVO atstovų iš visos Lietuvos nuotoliniu būdu susirinko į kasmetinį Nacionalinį NVO forumą 2022 „Skaidrumas. Atsparumas. Atskaitomybė. Saugumas.“.

Forumo metu aptarti svarbiausi bei veiksmingiausi būdai užtikrinti NVO ir pilietinės visuomenės aktyvistų atsparumą dezinformacijai ir priešiškų jėgų provokacijoms, taip pat pačių NVO atskaitomybė bei jų veiklos stiprinimas.

„NVO yra veikianti pilietiškumo laboratorija ir tai yra didžiausia NVO stiprybė, tačiau čia glūdi ir mūsų didžiausias pažeidžiamumas“, – apie NVO vaidmenį dezinformacinio karo kontekste kalba Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė.

Aktyvus NVO sektorius – pirmiausiai tai žmonės.

Ir tai nėra vien tik pilietinės visuomenės ar demokratijos išsivystymo pavyzdys, tai gali būti ir priešiškų jėgų naudojimosi NVO vieta.

Todėl kiekviena NVO turi kritiškai vertinti pateikiamą informaciją, gebėti apsisaugoti ir stabdyti dezinformacijos ir manipuliavimo pastangas.

NVO sektorius, kaip beje ir valstybinis, yra ypač pažeidžiamas kibernetinėje erdvėje:

didžioji dalis organizacijų neturi pakankamų finansinių bei žmogiškųjų resursų, todėl melagienos šiame sektoriuje prasiveržia vien dėl ribotų galimybių suvaldyti kiekvieną praskriejančią naujieną ar sumanymą.

Be to, dalis NVO, dirbančių su pažeidžiamomis grupėmis ir advokacija, gali tapti dezinformacijos platforma net patiems to nesuvokiant – melagienų skleidėjai pasinaudoja skaidrios bei patikimos organizacijos vardu eskaluojant valstybėje kylančias problemas bei didinant susipriešinimą tarp piliečių, ypač artėjant rinkimų laikotarpiui.

Kaip pastebėta Rytų Europos Studijų centro 2020 metų analizėje, nemažai dezinformacinių atakų rinkimų metu buvo sutelktos į bandymus įvairiais būdais paremti potencialiai Rusijai naudingus kandidatus, partijas ar tiesiog destabilizuoti Vakarų šalių visuomenę.

Visa tai gali supriešinti visuomenę ir sumažinti piliečių pasitikėjimą demokratiniais procesais.

Britų tarybos vadovės Onos Marijos Vyšniauskaitės teigimu, dezinformacija – vienas pagrindinių demokratinių valstybių iššūkių.

„Nuo šeimos susibūrimų iki žiniasklaidos, socialinių tinklų ir viešosios erdvės – atrodo, kad netikros naujienos yra visur.

Iš kitos pusės, ši tema pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio: auga noras apie dezinformaciją mokytis, ją suprasti bei atpažinti.

Šį norą jaučiame tiek tarp jaunimo, tiek tarp švietimo bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Džiaugiamės tuo, nes mokymasis apie dezinformaciją užkerta jai kelią griauti mūsų pasitikėjimą vienas kitu.

Stiprios bendruomenės – lengviausias būdas kurti atsparią ir darnią visuomenę ir valstybę.“

O ką gali padaryti pilietinės visuomenės atstovai, jog sustabdytų šią grėsmę ar bent jau sudarytų nepalankias sąlygas plisti dezinformacijai?

Visi atsakymai veda į atsparumą. Atsparumas – tai gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai bei demokratiškai įgyvendinti pokyčius.

NVO kontekste tai yra vienas būtiniausių bei stipriausių įrankių kovoje su priešiškomis pajėgomis.

„Atsparios dezinformacijai organizacijos ir sąmoningi piliečiai turėtų atkreipti dėmesį į tas NVO, kurios kuria negatyvią ar priešišką nuomonę apie valstybę, jos institucijas ar apie patį NVO sektorių.

Neskaidriai veikiančios, neatskaitingos, skleidžiančios melagienas organizacijos – diskredituoja visą mūsų NVO sektorių.

Todėl mes palaikome Registrų centro sumanymą likviduoti neatskaitingas, savo finansinių ir veiklos ataskaitų neviešinančias organizacijas, taip sukuriant palankią aplinką NVO sektoriui prisidėti prie aktyvios, atviros, suvokiančios pavojus ir atsakomybę, atsparios pilietinės visuomenės kūrimo“, – teigia NVO žinių ir paramos centro direktorė Olia Žuravliova.

Vykusio forumo metu NVO kartu su valstybės institucijų atstovais diskutavo svarbiausiais dezinformacijos, NVO atsparumo ir atskaitomybės klausimais:

KAS daro šį sektorių pažeidžiamą?

Kaip tokioje aplinkoje turėtų veikti NVO? KOKS yra NVO vaidmuo užtikrinant savo pačių skaidrumą, atskaitomybę bei visuomenės atsparumą?

Šio renginio partneriai, Vokietijos ambasada Lietuvoje, džiaugiasi lūkesčius pranokusiu renginiu. „Tai įrodo, kad tema yra svarbi ir kad Lietuvos visuomenė nori ir siekia būti atsparesnė dezinformacijai.

Ambasada jau septintus metus vykdo atsparumo sumanymus, tarp kurių ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos projektas „NGO Roadmap to Resilience“.

Ambasados atstovai teigia, kad šis projektas yra ypač reikšmingas, nes apima didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų.

Jų vadovams ir atstovams tai puiki galimybė pagilinti savo medijų raštingumo žinias bei vieniems su kitais pasidalinti gerosiomis praktikomis kovoje su dezinformacija“, – pažymi Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovai.

Forume dalyvavo ir kartu su dalyviais diskutavo:

Kęstutis Budrys (Lietuvos Respublikos Prezidentūra), Jonas Survila (Užsienio reikalų ministerija), Aurelija Vernickaitė (Valstybės saugumo departamentas),  Aleksandra Ketlerienė (LRT.lt portalas), Sandra Adomavičiūtė (Atviros Lietuvos fondas), Aurelija Olendraitė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Irma Jauniškė (Registrų centras) bei kiti savo sričių ekspertai.