Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atidarė Vidaus reikalų ministerijos kartu su Seimo Žmogaus teisių komitetu organizuojamą tarptautinę konferenciją „10 metų kovos su prekyba žmonėmis – laimėjimai ir iššūkiai“.
Renginys skirtas paminėti dešimtmečio sukaktį, kai Lietuva ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir apžvelgti, kaip Lietuvos institucijoms ir organizacijoms sekėsi įgyvendinti pagrindinius konvencijos tikslus.
Užsienio svečiai – Europos Tarybos ekspertų grupės kovos su prekyba žmonėmis klausimais (GRETA) prezidentė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus biuro atstovas, o taip pat pranešėjai iš Suomijos, Estijos ir Lenkijos – pateikė įžvalgas, kaip Lietuvai sekasi kovoti su prekyba žmonėmis kitų šalių kontekste, taip pat pristatė kitų šalių gerąją praktiką tokiose kovos su prekyba žmonėmis srityse kaip prekyba vaikais, prekyba žmonėmis darbui, prevencinės priemonės prieš prekybą žmonėmis skaitmeninėje erdvėje ir migracijos kontekste.
„Šiandien mums atrodo, kad nėra nieko baisiau už karą. Tačiau turime suprasti, kad priverstinės santuokos, prekyba organais, seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, prekyba vaikais – visa tai vyksta šalia mūsų kasdien. Kalbėdami apie prekybos žmonėmis aukas kalbame ne apie statistiką, o apie tragiškai sudaužytus mūsų šalies žmonių likimus. Net ir viena prekybos žmonėmis auka, yra viena auka per daug. Tad ir toliau susitelkę ir nepailsdami sieksime užkardyti šiuos nusikaltimus“, – konferencijoje kalbėjo ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį, jog keičiantis geopolitinei padėčiai, prekyba žmonėmis taip pat kinta – įprastus, teisėsaugai žinomus prekybos žmonėmis būdus keičia naujos prekybos žmonėmis formos. Šių dienų prekyba žmonėmis ir jos etapai nuo verbavimo iki aukų išnaudojimo intensyviai persikelia į kibernetinę erdvę, kur nėra tarptautinių sienų ir pakankamai įgūdžių bei priemonių nustatyti aukas, patraukti prekeivius baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuva, žvelgiant į prekybą žmonėmis, yra išteklių, tranzito ir tikslo šalis. Lietuvos piliečiai užsienio šalyse išnaudojami prekybai žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, seksualiniam išnaudojimui, fiktyvioms santuokoms, sukčiavimui, elgetavimui. Nepilnamečiai iš globos namų verčiami vykdyti vagystes, o mergaitės seksualiai išnaudojamos. Lietuvoje išnaudojami trečiųjų šalių piliečiai priverstiniam darbui nežmogiškomis sąlygomis, be teisės rinktis seksualiai išnaudojamos moterys masažo salonuose.
Per pastarąjį dešimtmetį buvo tobulinamas teisinis reglamentavimas, patvirtinti du Kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planai ir įgyvendinta virš 100 priemonių bei veiksmų. Įsteigta Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija ir sustiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įsteigta Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis ir veikia pagalbos aukoms karštoji linija, funkcijas vykdo Nacionalinis pranešėjas kovos su prekyba žmonėmis klausimais, veikia pilotinė darbo inspektorių grupė.
Pradėjo veikti nacionalinis aukų referavimo mechanizmas, padidintas pagalboms aukoms finansavimas, į pradinio ugdymo programą įtraukti prekybos žmonėmis prevencijos klausimai, sukurta mokiniams ir mokytojams mobilioji programėlė ,,Neužkibk, o užsidirbk“.
Lietuvos pastangos kovoje su prekyba žmonėmis vertinamos teigiamai – tai rodo kasmetinis JAV Valstybės departamento vertinimas, taip pat periodiniai GRETA vertinimai.
Geri rezultatai kovoje su prekyba žmonėmis iš dalies atsispindi ir ikiteisminių tyrimų statistikoje. Jų kasmet, nuo 2017 m. pradedama vis mažiau: 2017 m. buvo pradėti 35, o 2021 m. – tik 7 nauji ikiteisminiai tyrimai. Mažėja ir pripažintų nukentėjusiaisiais skaičius, pvz. 2017 m. pripažinta nukentėjusiais 60 asmenų, 2021 m. – 26.
Tarptautinės konferencijos metu išgrynintos tolesnės Lietuvos pažangos kovoje su prekyba žmonėmis rekomendacijos bus siūlomos įtraukti į naują kovos su prekyba žmonėmis 2023–2025 metų veiksmų planą.
