Į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį, praneša VDI.
Komandiruotė prasideda nuo darbuotojo išvykimo iš namų
Darbo kodeksas nenumato kelionės laiko apibrėžimo, tačiau, anot Darbo teisės skyriaus patarėjos Rūtos Dunovskajos, jis turėtų apimti visą laiką nuo darbuotojo išvykimo iš namų iki jo atvykimo į darbdavio nurodytą vietą, ir atvirkščiai – grįžtant atgal. Pavyzdžiui, nuo darbuotojo išvykimo į oro uostą iki atvykimo į viešbutį arba konkrečią nurodytą darbo pareigų atlikimo vietą kitoje vietovėje nei nuolatinė darbuotojo darbo vieta, jeigu darbuotojas iškart vyksta į ją.
Vykstant į užsienį, tai turėtų apimti ne tik skrydžio laiką, bet ir visą kitą kelionėje sugaištą laiką – vykimą į ir iš oro uosto, laukimo laiką prieš skrydį, laukimo laiką tarp skrydžių, bagažo atsiėmimo po skrydžio laukimo laiką, vykimo iš oro uosto į viešbutį ar darbdavio nurodytą vietą kitoje vietovėje laiką (ir atvirkščiai – grįžtant atgal) ir visą kitą laiką, kurį darbuotojas sugaišta keliaudamas į darbdavio nurodytą vietą.
Už kelionėje praleistą laiką – viengubas darbo užmokestis
Darbo teisės skyriaus patarėja R. Dunovskaja akcentuoja, kad visais atvejais už kelionėje praleistą laiką darbuotojui mokamas viengubas jo darbo užmokestis. Be to, kai kelionė vyksta po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, už kelionės laiką, kuris apmokamas viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu, darbuotojui papildomai kompensuojama poilsiu pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Pastebėtina, kad DK išimčių dėl juridinių asmenų vienasmenių valdymo organų nenumato, taigi DK nuostatos dėl kelionės, po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, kompensavimo taikoma ir juridinių asmenų vadovams.
Kelionės laikas nelaikomas viršvalandiniu darbu
Darbuotojui, kuris buvo kelionėje po darbo dienos valandų laiko, nėra taikomos DK 144 str. 4 ir 5 dalys, mat kelionės laikui į komandiruotę arba iš jos ir darbo funkcijų atlikimo laikui teisės aktuose numatyta skirtinga apmokėjimo ir kompensavimo tvarka. Taigi jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, tai darbuotojui kelionės laikas yra įskaitomas į darbo laiką ir apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas. Taip pat ir už poilsį pirmą darbo dieną po kelionės paliekamas darbuotojo darbo užmokestis.
Be to, specialistė atkreipia dėmesį, kad DK numatytas kompensavimo būdas, kai kelionės į arba iš komandiruotės, vykusios po darbo dienos valandų, poilsio arba švenčių dieną, laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų, neturėtų būti laikomas kasmetinėmis atostogomis, taigi jam neturėtų būti taikomas DK 127 str. 5 dalyje numatytas trejų metų terminas, ribojantis galimybę pasinaudoti darbuotojui priklausančiu poilsio laiku. Pastebėtina, kad šis laikas taip pat apmokamas viengubu to mėnesio darbo užmokesčiu, kurį darbuotojas pasinaudoja minimu poilsio laiku.
