Lapkričio 17 d., Prahoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Čekijos lietuvių bendruomenės atstovais, dėkojo jiems už pastangas puoselėti istorinę atmintį, lietuvišką tapatybę ir skleisti lietuvybę.
Susitikime daug dėmesio skirta ryšių su Lietuva palaikymui, lituanistinio švietimo klausimams.
Aptartas ypatingas Prahos, kur gyveno ir dirbo Lietuvos rašto kultūrai nusipelnęs spaustuvininkas Pranciškus Skorina, žymus lietuvių kalbos tyrėjas Augustas Šleicheris (Schleicher), taip pat Tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius, vaidmuo Lietuvos kultūros istorijoje.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad Čekijoje veikiantys Karolio universiteto Filosofijos fakulteto Rytų Europos studijų instituto Baltistikos skyrius ir Masaryko universiteto Filosofijos fakulteto Kalbotyros ir baltistikos katedra iš kitų pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų išsiskiria ilgamečiais akademiniais papročiais bei moksliniu lygiu, lietuvių kalbos dėstymo patirtimi.
Prezidentas domėjosi šių centrų vykdomų tyrimų turiniu bei ateities planais.
Susitikime buvo pabrėžtas poreikis plėsti baltistikos ir lituanistikos tyrimų užsienyje apimtį, glaudinti juos vykdančių centrų bendradarbiavimą, užtikrinti jų veiklos tvarumą, plėtrą bei finansavimą.
Prezidentas taip pat pakvietė Čekijos lietuvių bendruomenės atstovus aktyviai dalyvauti ir burti bendraminčius būsimam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.
Susitikime dalyvavo Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, vienas Prahos kino mokyklos įkūrėjų Tomas Krasauskas, buvęs šios bendruomenės pirmininkas Sigitas Adomavičius, filosofijos mokslų daktarė, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja Geda Montvilaitė, kalbininkai baltistai habil. dr. Ilja Lemeškinas ir dr. Vaidas Šeferis, Laisvos Europos radijo/Laisvės radijo bendradarbė Žydronė Krasauskienė ir Prahos miesto gidė Danutė Reichova.
Trečiadienį, darbo apsilankymo pradžioje, Prezidentas lankėsi Klementinume – Čekijos nacionalinėje bibliotekoje, kur apžiūrėjo vertingiausius eksponatus, susijusius su Lietuva, tarp jų ir P. Skorinos XVI a. pradžios leidinius.
