Šeštadienis, 28 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kaunas ruošiasi pradėti šildymą

www.alkas.lt
2022-10-13 14:05:50
4
Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Šildymas | enmin.lrv.lt nuotr.

Spalio 17 d. Kaunas pradeda viso miesto šildymo laikotarpį. Pasiruošimas jam buvo sklandus – atnaujinta labai daug vamzdynų, sėkmingai atlikti hidrauliniai bandymai ir kiti parengiamieji darbai, todėl kauniečiai gali būti ramūs – šiluma bus tiekiama patikimai ir, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, už vieną mažiausių kainų Lietuvoje. Vertinant visą šildymo sezoną, kauniečiai už šilumą mokės iki 20 proc. mažiau, palyginti su vidutine šalies šilumos kaina.

Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos, o nuo spalio 17 d. šildymo sezonas pradedamas visame mieste. Tokį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė atsižvelgdama į vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes.

„Atsižvelgėme į rekomendacijas šildymo sezoną pradėti, kai trijų iš eilės parų vidutinė temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Tai įprasta praktika, kurios laikėmės ir ankstesniais metais. Mokyklas, ligonines, vaikų darželius pradėjome šildyti nelaukdami, kol orai tiek atvės. Kaskart primename, kad daugiabučių gyventojai gali patys inicijuoti ir daugumos sprendimu savarankiškai įjungti šildymą arba reguliuoti jo intensyvumą“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Jo teigimu, ruošiantis šildymo sezonui buvo atlikti visi įprasti darbai – hidrauliniai bandymai ir aptiktų nesandarumų šalinimas, katilų patikra ir remontas. Tai leis šilumą tiekti dar patikimiau ir efektyviau. O siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti konkurencingas šilumos kainas, centralizuotai miesto šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ nuosekliai mažina gamtinių dujų vartojimą, diegia inovatyvius šilumos gamybos ir tiekimo sprendimus, modernizuoja bei plečia šilumos perdavimo tinklus, optimizuoja įmonės veiklą.

Bendrovė ilgalaikiais sandoriais jau yra užsitikrinusi apie 80 proc. viso šildymo sezonui prognozuojamo kuro poreikio. Likęs kiekis kiekvieną mėnesį pagal poreikį bus įsigyjamas kuro biržoje.

Iš ko susideda šilumos kaina?

Nepaisant sklandaus pasiruošimo šildymo sezonui, energetinės krizės akivaizdoje, kai ženkliai brangsta visi energijos ištekliai, vartotojus labiausiai domina: kokia bus šilumos kaina Kaune viso šildymo sezono metu? Kas ją sudaro?

„Kauno energijos“ specialistų teigimu, apie 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos sudaro kuro (biokuro, gamtinių dujų) dedamoji. Šilumai pagaminti ir patiekti taip pat sunaudojama daug elektros.

„Visi energijos ištekliai ženkliai brango. Biokuras nuo praėjusių metų pabrango apie 200 proc., gamtinės dujos – apie 270 proc., elektra – daugiau kaip 200 proc. Bendrovė pati vidutiniškai pagamina apie 30 proc. šilumos poreikio, likęs kiekis yra aukciono būdu superkamas iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Iš pastarųjų perkamos šilumos kaina, lyginant su praėjusių metų spaliu, pabrango apie 200 proc.“, – aiškina „Kauno energijos“ komercijos direktorius Tomas Janušas.

Jo teigimu, net ir esant tokioms išteklių brangimo tendencijoms, šilumos kaina Kaune šį šildymo sezoną išliks viena iš mažiausių Lietuvoje ir tarp didžiųjų šalies miestų. Įvertinant kuro kainų tendencijas, prognozuojama, kad vidutinė viso 2022–2023 m. šildymo sezono šilumos kaina Kaune bus iki 20 proc. mažesnė už vidutinę centralizuoto šildymo kainą Lietuvoje, o palyginti su individualaus šildymo alternatyvomis – gamtinių dujų katilais, šilumos siurbliais, mažesnė net 4–5 kartus.

Atnaujinus vamzdynus – iki 37 proc. mažesni šilumos nuostoliai

„Kauno energijos“ Tinklo valdymo skyriaus vadovas Audrius Pupininkas atkreipia dėmesį, kad į rekordines aukštumas šoktelėjusias energijos išteklių kainas amortizuoja geras pasiruošimas sezonui. Atlikti profilaktiniai ir į ilgalaikę perspektyvą orientuoti darbai, priimti sprendimai padės šilumą gaminti ir tiekti efektyviau.

„Ruošiantis naujam šildymo sezonui, šiemet rekonstruota rekordiškai daug – net apie 14 kilometrų – vamzdynų. Šiuo metu baigiami aplinkos tvarkymo darbai. Skaičiuojama, kad naujai pakloti vamzdynai tarnaus ne mažiau 30 metų. Jų dėka trasose ženkliai sumažės šilumos nuostoliai. Pavyzdžiui, rekonstravus vieną seniausių magistralinių vamzdynų Žaliakalnyje, metiniai šilumos nuostoliai šioje atkarpoje sumažės apie 37 proc.“, – sako A. Pupininkas.

Iki šildymo sezono pradžios „Kauno energija“ taip pat atliko 69 hidraulinius bandymus, kurių metu aptikta 119 vamzdynų nesandarumų. Dauguma jų atsirado dėl išorinės korozijos ir jau yra pašalinti, todėl vamzdynų avarijų tikimybė šildymo sezono metu sumažinta iki minimumo.

Prijungtas Aleksotas ir Sargėnai

Šiais metais „Kauno energijai“ užbaigus vieną didžiausių šalies istorijoje centralizuotų miesto šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo prijungtas Aleksotas, o taip pat – Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių bendrovės dujinių katilinių. Aleksote buvo sunaudojama apie 10 proc. bendro „Kauno energijos“ suvartojamo metinio gamtinių dujų kiekio, Sargėnuose – 5 proc.

Kitų metų planuose – tolimesnė integruoto šilumos tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas. Šiuo metu Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse sunaudojama apie 22 proc. dujų, lyginant su bendru „Kauno energijos“ metiniu dujų sunaudojimu Kauno miesto šilumos gamybai.

Per ateinančius trejus metus bendras gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc., taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą, mažinant CO2 išmetimus ir šilumos kainą.

Ilgalaikis bendrovės strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai.

Šilumą gamins 10 proc. efektyviau

Siekiant ženkliai padidinti šilumos gamybos efektyvumą, „Kauno energijos“ biokuro katilinėse diegiami inovatyvūs absorbciniai šilumos siurbliai su kondensaciniais ekonomaizeriais.

Petrašiūnų elektrinėje esančioje biokuro katilinėje šiemet įdiegtas 2,4 MW absorbcinis šilumos siurblys su antro lygio kondensaciniu ekonomaizeriu, kuris leidžia dalį dūmuose esančios šilumos susigrąžinti ir patiekti į tinklą. Tai katilinės efektyvumą padidino 10 proc. (iš to paties biokuro kiekio bus pagaminama 10 proc. daugiau šilumos). Šiam projektui iš viso buvo skirta virš 1,1 mln. eurų. 30 proc. investicijų finansuota iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos lėšų.

Per artimiausius trejus metus numatyta absorbcinius šilumos siurblius įrengti visose didžiausiose „Kauno energijos“ biokuro katilinėse.

Žalia elektra – 100 proc. iš nuosavų elektrinių

Mažindama reikšmingai išaugusias sąnaudas už elektrą, kurios daug sunaudojama šilumos gamybai ir tiekimui, „Kauno energija“ investuoja į nuosavas saulės elektrines ir organinio Renkino ciklo (ORC) principu veikiančias elektrines. Jos biokuro katilinėse, panaudojant organinio skysčio garą, gamins elektros energiją šilumos gamybos ir tiekimo reikmėms.

„Kauno energija“ numato per ateinančius dvejus metus 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš savo įrengtų elektrinių. Įgyvendinus šį tikslą per metus bus sutaupoma 1,5–2 mln. eurų. Tai leis sumažinti šilumos kainą vartotojams.

Bendrovė parengiamuosius darbus nuosavos elektros gamybai pradėjo 2020 m. dar iki elektros kainų šuolio. Šiuo metu jau įrengta apie 600 kW galios saulės elektrinių ant katilinių stogų, vyksta likusių jėgainių montavimo darbai, artimiausiu metu bus pradėtos ir dviejų didesnių saulės elektrinių parkų statybos.

2023 m. pradžioje bendra „Kauno energijos“ valdomų saulės elektrinių galia sieks apie 2 megavatus. Per ateinančius dvejus metus planuojama papildomai įrengti dar apie 3 megavatus saulės elektrinių, taip pat visose didžiausiose savo biokuro katilinėse sumontuoti ORC elektrines.

***

Šilumos siurbliai – saulesbroliai.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Miestai ir miesteliai ruošiasi žiemai – sostinė, Šiauliai ir Panevėžys šildymą pradeda trečiadienį
  2. Šildymą didieji miestai pradeda skirtingai
  3. Pirmosios sąskaitos už šildymą Kaune – perpus mažesnės nei pernai
  4. Didžiausias Lietuvos miestas nuo rytdienos pradeda daugiabučių šildymą
  5. Kompensaciją už šildymą gaus daugiau mažas pajamas gaunančių asmenų
  6. Kaunas imasi šilumos trasų atnaujinimo
  7. Kaip niekad ilgą šildymo laikotarpį baigia ir Kaunas
  8. Kaune įjungiamas šildymas
  9. Kauniečiams – žemiausia šilumos kaina spalį per 23 metus
  10. Šildymo metui ruoškimės jau vasarą
  11. Siūloma pratęsti PVM lengvatą šildymui
  12. Dar 3 tūkst. gyventojų šildysis tvariau
  13. Pusė vilniečių pritaria mazuto naudojimui
  14. Artėja šildymo metas: kaip pasiruošti?
  15. Šilumos siurbliai: privalumai ir sąlygos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kažin says:
    3 metai ago

    Kadangi, kaip regis, Kaunas šilumos gamyboje naudoja Vilniaus šiukšles, šiluma jiems gerokai pigesnė negu apskritai Lietuvoje, tokiu atveju būtų tikslinga, kad Kauno šilumos gamintojai apmokėtų už vilniečių šiūkšlių išvežimą.
    Taip nors dalinai kompensuotųsi vilniečiams brangi šiluma. Kur Benkunskio siūlymai šiuo reikalu…

    Atsakyti
    • >Kažin says:
      3 metai ago

      Teko skaityri, kad dalis kauniečių ,ypač gyvenančių šalia šiukšlių deginimo gamyklos, protestavo dėl Vilniaus šiukšlių vežimo deginti į Kauną, atseit, tegu Vilnius degina savo šiukšles Vilniuje, o ne verčia kitiems Pagal tamstos logiką ir Šiaulių rajonas turėtų apmokėti už iš Vilniaus vežamas kenksmingas atliekas į surinkimo talpas ŠIaulių rajone? O gal turėtų būti atvirkščiai? O gerb. vicemerą paraginkite greičiau atidaryti Vilniaus šiukšlių definimo gamyklą

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 metai ago

        Šiūkšles deginant – pagaminama pigi šiluma, tai kodėl Kaunas dėl jos pigumo neprotestuoja, o tuo pigumu giriasi ir džiūgauja. Kaip ten bebūtų, bet dėl tos pigios šilumos, kuria jau kelis metus šildosi, Kaunui derėtų susiprasti ir nors dalį išlaidų už šiūkšlių surinkimą Vilniui kompensuoti, užuot mandravojus “ant visos” Lietuvos…
        Apsileidęs ir tas Benkunskas, kad iki šiol to nereikalavo ir, matai, dar konservaroriai nori, , kad jį Vilniuje rinktų vėl. Vilniaus sąskaita Kaunui tarnauja – tegul Kaunas jį ir renka…
        Kas dėl Šiaulių, tai Vilnius sakytų: kai turės – atiduos… Juk vien Saulės mūšiu kiek jie yra Lietuvai nusipelnę.

        Atsakyti
        • Kažin'ai says:
          3 metai ago

          Manau,labai lėkštas tamstos humoras.

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27
Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nemokamas „Wi-Fi“ – tik mėgstantiems riziką
  • Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?
  • Kurie vasaros darbai – automobilio priešas Nr. 1?
  • „Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

Kiti Straipsniai

Brastos tiltas | kaunas.lt vizualizacija

Kaune pradedamos dar vieno tilto statybos

2025 06 23
Sargėnų estakada

Laikinai stabdomas eismas Sargėnų estakada

2025 06 19
Kaunas |

Kauno seniūnijos ruošiasi pokyčiams

2025 06 18
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.

Patvirtinti lengvatinių PVM tarifų pokyčiai

2025 06 17
Šildymas

Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas

2025 06 16
Kelionės Kaune

Kauno viešajame transporte –naujas atsiskaitymo būdas

2025 06 11
Kauno geležinkelio stotis

Atnaujinamos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2025 06 10
Laiptai | kaunas.lt nuotr.

Kaune – daugiau patogumų pėstiesiems

2025 06 09
Užkardai Kaune

Per didžiuosius renginius Kaune eismą reguliuos automatiniai užkardai

2025 06 04
Šilumos siurblys | enmin.lrv.lt nuotr.

Atnaujintos paramos sąlygos atnaujinusiems šildymo įrenginius

2025 06 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • >Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • +++ apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Maisto banko akcija | maistobankas.lt nuotr.

Rytoj „Maisto bankas“ pradeda rinkti paramą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai