Reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad 3–4 metų perspektyvoje turi būti priimtas principinis politinis sprendimas, kaip plėtoti šalies oro uostus: ar plėsti vieną iš esamų, ar statyti naują, susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas pabrėžia, kad sprendimas, konsultuojantis su aviacijos sektoriaus bendruomene, jau yra priimtas ir naujo oro uosto statyba nėra svarstoma – numatoma plėtoti esamą oro uostų tinklą.
Šiemet patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 m. numatyta, kad šalyje plėtojamas esamų oro uostų tinklas.
„Niekas artimiausiais metais jokių sprendimų dėl naujo oro uosto neplanuoja, klausimas net nesvarstomas. Todėl norisi nuraminti šalies aviacijos bendruomenę, investuotojus ir nekilnojamojo turto plėtotojus – gairėse numatyta kryptis nesikeičia, turime aiškų planą, kaip plėtojame Vilniaus ir Kauno oro uostų terminalus ir tikslingai dirbame šia kryptimi“, – sako J. Skačkauskas.
Vertinant VĮ Lietuvos oro uostų veiklos perspektyvą iki 2030 m., Vilniaus oro uosto keleivių terminalo pralaidumo klausimus turėtų išspręsti 2024–2025 m. planuojamas pastatyti naujas išvykimo terminalas T4, rekonstruojami esami terminalai ir oro uosto prieigos zonų pertvarkymo projektas. Kauno oro uosto keleivių terminalo pajėgumų didinimo poreikį turėtų patenkinti 2025 m. planuojamas šio terminalo išplėtimas, padidinant keleivių terminalo pralaidumą iki 2 mln. keleivių per metus.
Taip pat sudaryta tarpinstitucinė Susisiekimo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės, Kauno oro uosto ir Kauno laisvosios ekonominės zonos susisiekimo infrastruktūros plėtros skatinimo darbo grupė, kuriai iki 2023 m. kovo 31 d. pavesta parengti automobilių ir geležinkelio kelių Kauno rajono savivaldybėje, Kauno oro uoste ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje susisiekimo infrastruktūros bendras plėtros gaires.
