Nepalankių ekonominių aplinkybių – infliacijos, pandemijos ir su karu susijusių iššūkių – slegiamoje Lietuvos ekonomikoje verslo ir privačių asmenų skolos auga. Skolų išieškojimo specialistai sako, kad tam tikrais laikotarpiais paūmėjimai įprasti ir tuo pačiu pabrėžia, kad skola – dar ne tragedija. Svarbiausia, neignoruoti problemos ir atvirai pripažinti, kad šiuo metu skolų padengti negalite.
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu 90 ir daugiau dienų pradelsti vartojimo kreditų gavėjų įsiskolinimai bendrai (verslo ir privačių asmenų) padidėjo maždaug 24 proc. O susietojo vartojimo kreditų (lizingo) gavėjų pradelsti įsiskolinimai minimu laikotarpiu šoktelėjo net 220 proc.
Piktybinių skolininkų – mažuma
Kaip sako skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis, skolos – nemalonus reikalas. Bet tai dar nereiškia, kad bus automatiškai blokuojamos sąskaitos ir teks sėsti į teisiamųjų suolą. Geriausias ir pigiausias, anot jo, yra ikiteisminis skolos išieškojimas ir taikus susitarimas.
Eidamas šiuo keliu, žmogus gauna galimybę atsikratyti skolų, o verslas gali sutaupyti lėšų bei laiko ir išsaugoti santykius su galbūt tik laikinus sunkumus patiriančiais klientais. Svarbiausia abiem pusėms yra bendradarbiauti.
„Labai mažas procentas mūsų visuomenėje yra tyčiniai skolininkai, kurie piktybiškai prisiima įsipareigojimus ir sąmoningai vengia juos vykdyti. Didžioji dalis – per 80 procentų – yra vadinamieji „situaciniai“ skolininkai. Asmenys, kuriems tiesiog kažkas nutiko gyvenime: jie neteko darbo, susirgo, išvyko į užsienį ir ten kas nors nepavyko. Arba tiesiog skolinasi, nes neįvertino savo galimybių ir dabar nesubalansuoja pinigų srautų“, – teigia „Legal Balance“ vadovas.
Tačiau jis priduria, kad ilgametė bendrovės patirtis rodo, jog lietuviai nesiryžta spręsti savo problemų. Tautiečiai esą linkę jas ignoruoti ir slėptis, užuot ėję pas kreditorių ir tiesiai šviesiai pasakę, kas nutiko, bei siūlantys taikiai susitarti.
„Suprantama, kad žmonėms nelengva pripažinti paririant finansinius sunkumus. Bet blogiausia ką, galima padaryti, tai slėpti šį faktą. Skolininko bendradarbiavimas su kreditoriumi įtampą paprastai sumažina. Pirmiausia, su skolininku bandoma susisiekti elektroniniu paštu ar telefonu. Sulaukus tokio skambučio ar laiško, geriausia nedelsiant į jį atsakyti, paaiškinti kreditoriui padėtį ir sutarti dėl atidėjimo, naujo įmokų grafikas ar kitų priemonių“, – pataria M. Šlepetis.
Anot jo, verslas paprastai nenori nei nurašyti kreditų, nei prarasti klientų, todėl beveik visada duoda antrą ar net trečią šansą skolininkams. Svarbiausias įmonei žinoti, kada ir kokiomis dalimis skolininkas gražins pinigus.
Linkę slėptis
Apskritai geriausia, kai žmogus ar įmonė į kreditorių kreipiasi vos susidūrus su sunkumais, kai pradelstas mokėjimas dar nevirto skola. Tokiu atveju lengviau ir tartis, pvz., dėl skolos grąžinimo dalimis ar mokėjimų atidėjimo.
„Deja, skolininkai neretai išjungia telefonus, neatsako į laiškus ir t.t. Tai labai blogas sprendimas, nes liudija nenorą bendradarbiauti. Be to, skolos šiais laikais žmonės paveja ir užsienyje, ypač ES šalyse, kurios dalinasi duomenimis. Tad slapstymasis veda į akligatvį“, – teigia „Legal Balance“ vadovas.
Jaučia gėdą ir kaltę
Verslo psichologijos ir ugdomojo vadovavimo specialistė Ugnė Juodytė pasakoja, kad dalis žmonių skolą turėdami jaučia gėdą ir kaltę. O šie jausmai automatiškai verčia slėptis, nes yra labai nepatogūs ir nemalonūs.
„Gėdą jaučiantis žmogus, gali „sukti“ vidinį dialogą, koks jis nevykėlis, kad turi skolą. Ir vien tos mintys atima tiek jėgų ir erdvės, kad žingsnio link susitarimų jis taip ir nebepadaro. Dar į šią situaciją dažnai įsisuka ir nepasitikėjimo savimi jausmas, o su juo – ir mintys: „kas su manimi norės tartis“ – aiškina U. Juodytė.
Tokios situacijos, anot jos, yra labai įtemptos, stresinės. Tad jose atsidūręs žmogus gali tiesiog sustingti ir nebegebėti spręsti problemos.
„Yra labai įdomių tyrimų, kurie nurodo, kad žmogus, galvodamas apie tai, kad yra finansiškai nesaugus, patiria fizinį skausmą. Ir šis skausmas kartais yra realiai juntamas net po daugelio metų, vos prisiminus situaciją, kurioje žmogus buvo atsidūręs“, – teigia verslo psichologė.
U. Juodytė priduria, kad dėl patiriamo emocinio ir fizinio skausmo gali įsijungti psichikos gynybos mechanizmai. Žmogus gali sau kartoti, kad problema laikina, kad tai nieko tokio. Todėl gali neatsiliepti į kreditorių žinutes, neigti situaciją ir nuvertinti jos rimtumą.
„Žinoma, tai nepadeda išeiti iš problemos, tačiau tokiu būdu tarsi bandoma bėgti nuo realybės“, – sako pašnekovė.
Tiesa, tai ne tik lietuvių problema.
„Šia tema mokslinių straipsnių galima rasti įvairiose šalyse. Tad manau, jog tai visuotinė problema. Gal kai kuriose šalyse, kur finansinis intelektas yra stipriau ugdomas, problemos mastas gali būti mažesnis. Bet tikiu, kad visur vengiančių spręsti šią problemą žmonių yra“, – tvirtina U. Juodytė.
Antstoliai ir teismas jau nesitars
„Legal balance“ vadovas M. Šlepetis sako, kad būtent komunikacijos labiausiai nori kreditoriai ir skolų išieškojimo bendrovės.
„Žmonės, ypač vyresni, klaidingai įsivaizduoja, kad skolų išieškotojai ateis ir kažką atims. Taip nėra. Mūsų darbas yra rasti abi puses tenkinančius sprendimus, kaip skolininkas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. Tai gali būti nulaidos, atidėjimai, mokėjimų išdėstymas, priminimai, netgi pagalba tefinansuojant įsipareigojimus“, – tikina pašnekovas.
Tačiau, jeigu skolininkai nesutinka bendradarbiauti, tenka kreiptis į teismą ir pasitelkti antstolius, kurie pinigus išieško priverstiniu būdu.
„Antstoliai ir teismas jau nebandys tartis. Iš tikrųjų teismas yra paskutinė priemonė. To niekas nenori, nei mes, nei skolininkai. Bet, kai pastarieji ignoruoja kvietimus ir slepiasi, kartais tenka eiti šiuo keliu, nors jis yra pats brangiausias. Jei jau prieinama prie teismo, beveik 100 proc., kad skolininkui teks ne tik padengti įsipareigojimus ir teismo išlaidas, bet ir sumokėti už advokatų, antstolių bei kitų įgaliotų asmenų suteiktas paslaugas“, – reziumuoja ekspertas.
