Spalio 6 d. pasaulio geologų bendruomenė pirmą kartą mini Tarptautinę geoįvairovės dieną. Gražus sutapimas, kad neseniai Anykščių rajone aptiktas iki šiol nežinomas įspūdingo dydžio riedulys, kurį tik vakar apžiūrėjo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai.
Riedulys nuo dabartinio žemės paviršiaus išlindęs 30–40 cm, atkasus iki 1,4 m paaiškėjo, kad jo požeminė dalis dar gerokai didesnė. Riedulys „parodė“ įspūdingus parametrus: ilgoji ašis –5,8 m, trumpoji – 4,9 m, perimetras – 16 m, matomo paviršiaus plotas apie 30 m2.
Tikslesniems parametrams bei tūriui nustatyti ketinama panaudoti geofizinį prietaisą – georadarą. Pagal sudėtį tai granitas, sudarytas iš stambių feldšpato ir kvarco grūdų, pagal struktūrą – tipiškas rapakivis, atvilktas paskutinio ledyno iš Vakarų Suomijos.
Jokių skaldymo ar kitokio mechaninio poveikio požymių nepastebėta. Manoma, kad akmuo iki šiol nebuvo pastebėtas, nes tūnojo žemėje ir tik per pastaruosius kelis dešimtmečius veikiamas įšalo „išaugo“ iš žemės.
Jį surado Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Gytis Grižas, naudodamasis LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) lazerinės sistemos technologija, kai ieškojo senųjų pilkapių vietų ir netoli Kavarsko aptiko kauburį. Patikrinus paaiškėjo, kad tai iš žemės iškilęs didelio akmens paviršius.
Akmuo bus įtrauktas į LGT geotopų posistemį ir nebejotinai taps vietos įžymybe bei lankomu objektu. Esant tinkamoms aplinkybėms, riedulys gali būti paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu.
Tarptautinė Geoįvairovės diena, kurią paskelbė UNESCO generalinė konferencija šių metų pavasarį, siekia atkreipti visuomenės dėmesį į geoįvairovės svarbą, suburiant žmones, bendruomenes, organizacijas bei šalis visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie ją rasite čia.
Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse šiandien vyksta per 200 renginių – paskaitų, ekskursijų, diskusijų, skirtų mūsų Žemės geoįvairovei ir geopaveldui.
Geoįvairovė apibrėžiama, kaip negyvų gamtos elementų įvairovė, įskaitant mineralus, uolienas, fosilijas, dirvožemius, nuosėdas, reljefo formas, topografiją ir hidrografiją (pvz., upės, ežerai, jūros ir kt.), šių geosferų procesus ir elementų savybes.
Geoįvairovė suteikia pagrindą ir buveines visiems gyviems organizmams, ji būtina žmogaus išlikimui ir gerovei. Tai mūsų energijos ištekliai – gėlas vanduo ir įvairios medžiagos. Geopamatas leidžia mums neutralizuoti savo atliekas ir taršą.
Išskirtinės geopaveldo vietovės suteikia žinių, leidžiančių atkurti milijardus metų trukusią mūsų planetos istoriją ir gyvybės evoliuciją joje. Tai rodo praeities klimato ir kraštovaizdžio pokyčius ir jų priežastis, todėl padeda suprasti ir prognozuoti būsimų aplinkos pokyčių poveikį.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos rūpinasi geologiniais, geomorfologiniais ir hidrogeologiniais gamtos paveldo objektais, atnaujina ir prižiūri saugomose teritorijose esančius pažintinius takus, informacinius stendus, kurie supažindina su geoįvairovės vertybėmis.
Lietuvoje yra 179 valstybės saugomi geologiniai gamtos paveldo objektai – akmenys, atodangos, įgriuvos, iš jų 71 – gamtos paminklai. Taip pat turime pat 37 geomorfologinius gamtos paveldo objektus, kuriuos sudaro daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai ir kitos reljefo formos, gamtos paminklų tarp jų yra 28 ir 44 hidrogeologinius gamtos paveldo objektus (šaltiniai ir versmės), iš jų – 19 gamtos paminklų.
