Vilniaus oro uostas skelbia pasiekęs reikšmingą tarptautinės aplinkosaugos programos „Airports Carbon Accreditation“ (ACA) pripažinimą. Didžiausiam Lietuvos oro uostui per kelerius metus pavyko daugiau nei trečdaliu sumažinti vidutines anglies dvideginio emisijas, tenkančias vienam keleiviui. Šis ir kiti įvairių atliktų aplinkosaugos projektų rezultatai oro uostui leido pasiekti trečiąjį tarptautinės programos etapą – tai geriausias įvertinimas tarp Baltijos šalių oro uostų.
Į naują programos lygį vienu metu pakyla visi trys oro uostai – nuo 2016 m. ACA programoje dalyvaujantis Vilniaus oro uostas iš antro pereina į trečią, o nuo 2019 m. prie programos prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai žengia į antrą etapą.
„Džiaugiamės tuo, kokį progresą šioje aplinkosaugos programoje demonstruoja Lietuvos oro uostai. Vilniaus oro uostas žengia į trečiąjį programos lygį, tai reiškia, kad į anglies dvideginio emisijų mažinimą tiesiogiai įsitrauks ne tik oro uostas, bet ir jame veikiantys partneriai. Tikrai didelę pažangą parodė ir Kauno bei Palangos oro uostai, kuriuose aktyviai mažinamos susidarančios emisijos iš tiesioginės oro uostų veiklos. Džiaugiuosi, kad Lietuvos oro uostai rodo lyderystę Baltijos šalių regione”,–- teigia Europos oro uostus vienijančios organizacijos „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivjeras Jankovecas.
Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad lyderystę Baltijos šalyse lėmė kruopščiai planuoti ir nuosekliai įgyvendinami plataus spektro veiklų modernizavimo žingsniai.
„Tai, kad visi trys Lietuvos oro uostai sėkmingai kyla aplinkosaugos programoje, kuri vienija net 235 oro uostus iš viso pasaulio, yra svarbus pasiekimas šalies aviacijos istorijoje. Jau ne vienerius metus įgyvendiname kompleksinius veiksmus mažinant anglies dioksido emisijų apimtis savo tiesioginėje veikloje, tai tęsime dar aktyviau, o artimiausiame laikotarpyje įtrauksime ir partnerius, kurie veikia sostinės oro uoste“, – komentuoja A. Stikliūnas.
Jis priduria, kad mažinti anglies dvideginio emisijas yra vienas strateginių Lietuvos oro uostų tikslų, o Vilniaus ambicija – tęsti lyderystę ir tapti pirmuoju oro uostu Baltijos šalyse, kuris pasieks neutralią anglies dioksido emisiją savo veikloje.
Visi ACA priklausantys oro uostai nulinę taršą iš savo veiklos operacijų įsipareigoja pasiekti iki 2050 m. 91 oro uostas šį tikslą nori įgyvendinti dar iki 2030 m., o tarp pastarųjų yra ir trys Lietuvos oro uostai.
Iššūkis virtęs naujomis galimybėmis
Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės Kristinos Greičiūtės teigimu, planuojama, kad vienam keleiviui tenkantis CO2 kiekis iki 2024 m. bus sumažintas dar maždaug trečdaliu. Palyginimui – 2015 m. šis skaičius siekė 2,52 kg, 2016 m. 2,39 kg, o 2021 metais šis skaičiaus siekė jau 1,89 kg vienam keleiviui.
„Iš pirmojo ACA programos etapo perėję į antrąjį pasiruošėme anglies dioksido emisijų mažinimo Vilniaus oro uoste planą. Ryžtingai taikėme realius aplinkosauginius žingsnius – nuo apšvietimo sistemų atnaujinimo į taupesnius sprendimus, transporto parko atnaujinimo hibridiniais automobiliais iki saulės elektrinių diegimo ir žaliosios elektros energijos pirkimo savo reikmėms“, – pasakoja K. Greičiūtė.
Ji priduria, kad įgyvendinant antrą bei siekiant trečio ACA etapo, ryškų teigiamą poveikį darė bendro energijos valdymo efektyvumo tobulinimai Vilniaus oro uoste.
Svarbus efektyvumo ir tuo pačiu aplinkosauginis pokytis įvyko 2021 m., kai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas: atnaujinti ir įrengti orlaivių riedėjimo takai, o tai leido sutrumpinti orlaivių riedėjimo laiką, taip pat elektrifikuotos orlaivių stovėjimo aikšteles.
Jau šiek tiek anksčiau ant VIP terminalo ir konferencijų centro pastato įrengta 25 kW galios saulės jėgainė.
Trečiasis programos etapas
Pereidamas į ACA programos trečiąjį etapą, Vilniaus oro uostas iki 2024 m. sieks sumažinti CO2 emisiją 30 proc. arba pasiekti maždaug 1 kg CO2 emisijų kiekį, tenkantį vienam keleiviui. Be to, šis etapas pareikalaus pastangų ne tik diegiant tvaresnius procesus savo veikloje, bet ir įtraukiant oro uoste veikiančius partnerius. Bus atsižvelgiama į trečiųjų šalių oro uoste vykdomą veiklą, nuomininkų elektros ir šildymo sąnaudas, atliekų šalinimą ir kitus aspektus.
K. Greičiūtės teigimu, perėjimas į naujus etapus visuose Lietuvos oro uostuose skatina toliau ieškoti tvaresnių sprendimų.
„Siekiame palaipsniui atnaujinti visas oro uosto valdomas transporto priemones, didinti hibridinių transporto priemonių dalį, labai svarbu ir tai, kad jau dabar ieškome galimybių dar aktyviau diegti saulės elektrines mūsų teritorijose“, – apie konkrečius veiksmus pasakoja K. Greičiūtė.
Teigiama, kad iki 2030 m. visą transporto parką siekiama turėti varomą tik elektra arba biodyzelinu, planuojama palaipsniui keleiviams pasiūlyti ir išplėstą elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, didinant įkraunamų automobilių skaičių.
