Atsinaujinant ar įsirengiant būstą, dažnai susidaro nemažai statybinių atliekų. Taigi, kaip jomis pasirūpinti tinkamai?
„Jei namuose darėte remontą ar vyko statybos darbai, visas atliekas, nesvarbu, ar jos pavojingos, ar ne, perduokite tokias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams. Taip pat galite pristatyti į specialias savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles“, – sako Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistė Brigita Diraitė.
Kaip pastebi aplinkosaugininkė, visi, turintys teisę tvarkyti tam tikras atliekas, yra registruojami viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre:
O kad būtų lengviau prisiminti, 11 punktų, kaip tinkamai tvarkyti statybos, remonto ir griovimo atliekas:
- Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į atliekų surinkimo aikšteles.
- Gyventojai buityje, soduose, ūkiuose ir kitur susidarančias atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taip pat naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.
- Savivaldybės, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas, apvažiuodamos ne mažiau kaip 2 kartus per metus.
- Atliekų tvarkytojai ir savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi reguliariai informuoti atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios stambiosios komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas.
- Gyventojai gali kreiptis žodžiu ir raštu dėl susidariusių stambiųjų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos. Tokia paslauga už papildomą mokestį turi būti suteikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavus besikreipiantį atliekų turėtoją.
- Stambiųjų atliekų surinkimas iš gyventojų vykdomas apvažiuojant. Organizuojama 2 kartus per metus.
- Šiuo metu Lietuvoje veikia 98 stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
- Gyventojai turi galimybę surinkimo aikštelėse atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį atliekų be papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą atliekų kiekį, tuomet reikia už paslaugą sumokėti.
- Gyventojai taip pat gali kreiptis į atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones, tik už paslaugas gali reikėti sumokėti jų nustatytą mokestį.
- Prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas, kuris privalo būti įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybiniame registre (toliau – ATVR) ir turėti teisę tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias ketinama perduoti. Taip pat atliekų tvarkytojas privalo pateikti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (priėmimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą).
