Nerimą kėlusios nuošliaužos ir deformacijos Kernavės Mindaugo sosto ir Lizdeikos kalno piliakalnių šlaituose, ėmusios formuotis 2021 m. pavasarį, jau sutvarkytos. Šią vasarą baigti Kernavės piliakalnių šlaitų avarinės grėsmės šalinimo ir pėsčiųjų takų tvarkymo darbai.
„Po intensyvių diskusijų su geologais, archeologais, architektais, paveldosaugininkais dėl piliakalnių šlaitų būklės ir atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų buvo parengti piliakalnių šlaitų avarinės grėsmės šalinimo darbų aprašai. Skyrus papildomų lėšų ir realizavus būtinus sprendimus pavyko sėkmingai sutvarkyti nerimą kėlusias vietas“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
Įvykusių nuošliaužų ir deformacijų plotuose buvo nukastas nestabilus gruntas, siekiant apsaugoti natūralius geologinius sluoksnius nuo erozijos, nuošliaužų vietos užpiltos drenuojančiu sluoksniu. Nuošliaužų ir deformacijų pažeistos vietos sutvirtintos geotinklu, sustiprintos vielos konstrukciniu tinklu pritvirtinant jį metaliniais inkarais. Nuošliaužų vietos buvo velėnuojamos, išpjaunant ir panaudojant vietinę velėną, prikalant ją mediniais kuolais.
Mindaugo sosto piliakalnio šiauriniame šlaite sutvirtintos vietos atsėtos paruošiant augalinį mišinį, maksimaliai atitinkantį šlaite susiformavusią ekosistemą. Vykdant darbus privažiavimo keliams, įrangos ir medžiagų sandėliavimo vietose buvo naudojama speciali danga (paklotai ar apsauginės plokštės), sumontuojama ant smėlio pasluoksnio. Išmontavus plokštes, privažiavimo ir pėsčiųjų takai ir jų pagrindai (daugiau nei 1600 kv. m.) iš esmės atnaujinti, žolės veja atsėta.
Šių metų birželį Kernavėje itin smarkios liūties metu tekančio vandens srautų ardomoji veikla taip pat padarė žalos Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje esantiems pėsčiųjų takams. Dėl itin didelio kritulių kiekio rezervate įrengti drenažai, pratakos ir latakai buvo užtvindyti arba užkimšti, todėl vandens srautai tekėjo takų paviršiumi, sukeldami eroziją.
Fiksuotos apie 250 metrų erozijos pažeistos takų atkarpos: nukentėjo takų šonuose įrengtos lauko akmenų atbrailos, išplauta gruntinė danga tarp akmenų, kai kur akmenys išjudinti iš savo vietų, gruntinės dangos išgraužos susidarė takų centre ar pakraščiuose.
„Tai tik dar kartą parodo, kokį poveikį gamtos stichinė galia gali turėti mūsų paveldo objektams ir jų prieinamumui. Džiaugiamės kad bendromis pastangomis su Kultūros ministerija pavyko priimti sprendimus skirti papildomą finansavimą, nes Direkcija savo jėgomis nepajėgų atlikti tokio masto tyrimų ir darbų.
Pasikartojančios nuošliaužos ir išgraužos rodo, kad piliakalniams – mūsų unikaliems paveldo objektams, kurie yra gamtos ir žmogaus rankų kūrinys, yra būtina nuolatinė profesionali būklės stebėsena ir tęstinė priežiūra“, – sako Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas dr. Ramojus Kraujelis.
2021–2022 metais Kultūros ministerijos pastangomis Kernavės piliakalnių tyrimų, parengiamiesiems ir tvarkymo darbams iš viso skirta 731 tūkst. eurų. Dar 9 tūkst. eurų ministerija skyrė pėsčiųjų takų tvarkymui, tokia pat suma prisidėjo ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
