Lietuvoje jau keletą metų iš eilės vyksta medicinos reformos. Uždaromos ligoninės, poliklinikos arba jos yra sujungiamos. Mažų miestelių gyventojai priversti vykti nemažus atstumus į gydymo įstaigą. Taip tikimasi suefektyvinti medicinos darbuotojų darbą, sumažinant jiems krūvį.
Tik, deja, rezultatas šių reformų dažnaine į naudą eiliniam Lietuvos gyventojui.
Dažnai vyresni gyventojai, norėdami gauti jiems reikalingų vaistų, turi nueiti vos ne kryžiaus kelius jiems gauti.
Dabar norint gauti vaistus reikia skambinti arba pačiam ateiti pas šeimos gydytoją. Bet čia ir prasideda visi sunkumai.
Eilės pas šeimos gydytojus yra milžiniškos ir, jeigu baigiasi vaistai, jų greit negausite, nes jums reikės laukti eilėje kartais net tris savaites ar ilgiau. Kyla logiškas klausimas: ką daryti ? Išvada viena… Kentėti ir laukti savo eilės.
Šeškinės poliklinikos registratūroje buvo patarta skaičiuoti vaistus ir užsirašyti pas gydytoja ankščiau nei jie baigsis. Nes, jei tuo metu gydytoja atostogauja, tai pas kitą nėra laisvų vietų ir greičiausiai nebus.
Tad ar tikrai reformos, vykdomos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, yra veiksmingos ir „naudingos“ žmonėms?
Tai kam mokamas PSD, kuris negarantuoja, kad gausite nemokamą pagalbą. Dažnu atveju reikia kreiptis į privatų medicinos sektorių, kuris suteiks pagalbą, bet kainos, deja, daugumai nėra įkandamos.
Straipsnio autorius Arūnas Liepa