Yra augalų, kuriems reikalinga ypatinga buveinė, išskirtinė aplinka. Vienas tokių saugomų augalų – smiltyninė druskė (lot. Salsola kali).
Ji auga ten, kur nedaugelis augalų geba išgyventi – Baltijos jūros paplūdimio zonoje. Smiltyninė druskė – nykstanti rūšis Lietuvoje, įrašyta į Raudonąją knygą.
Šiai dygliuotai druskažolei nėra prasmės spalvingais žiedais vabzdžius vilioti, nes reti jie svečiai šioje vėjų pagairėje.
Kaip tik dabar smiltyninė druskė žydi, o vėjas bus patikimas sąjungininkas jos neišvaizdžius žiedus apdulkinant.
Rudenį kai sunoks sėklos, jas vėjas ir išbarstys ridendamas nudžiuvusį augalo kerą.
Augalas pakelia sūroko vandens aplinką ir savo audiniuose kaupia kalio, kalcio druskas bei oksalo rūgštį.
Sunku patikėti, bet viduramžiais iš smiltyninės druskės (ir jai giminingų augalų) pelenų buvo išgaunamas natrio karbonatas.
Smiltyninė druskė auga tik Baltijos jūros ir Kuršių marių smėlio pakrantėse.
Paprastai augalai aptinkami iki 10 m pločio paplūdimio juostoje prieš apsauginį kopagūbrį ir vakariniame jo šlaito šlaite.
Marių pakrantėse pasitaiko retai ir tik pavieniai augalai.
Šio augalo nykimą lemia tai, kad nyksta jam tinkamos augavietės.
Apsauginiame kopagūbryje įsitvirtino invaziniai augalai (raukšlėtalapis erškėtis, muilinė guboja), marių pakrantės apaugo nendrynais, o paplūdimyje sunku konkuruoti su poilsiautojais.
Parengta pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pranešimą
