Valstybiniame sveikatos apsaugos sektoriuje eilės pas gydytojus visuomet buvo ilgos, bet per pandemiją jos pasiekė iki tol neregėtą mastą. Dabar norint patekti pas šeimos gydytoją kartais tenka laukti eilėje mažiausiai kelias savaites, o apsilankyti pas specialistą daugeliui laimė gali nusišypsoti ir po pusmečio. Tad papildomas sveikatos draudimas, kuriuo savo darbuotojus draudžia privačios įmonės, daugeliui – išsigelbėjimas, o tuo pačiu ir labai svarbi motyvacinė priemonė.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šių metų sausio mėnesį konsultacijos pas vidaus ligų gydytoją nuo 15 iki 30 dienų reikėjo laukti maždaug 15 proc. pacientų, o štai liepą laukiančiųjų gretos išaugo net iki 48 procentų.
Būtent dėl šių priežasčių ir kitų išvešėjusių problemų valstybiniame apsaugos sektoriuje, auga papildomo darbuotojų sveikatos draudimo poreikis. Šalies draudimo rinkoje 2022 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais, įmonių lėšomis finansuojamo darbuotojų sveikatos draudimo sutarčių apimtys išaugo 42 proc.
Duomenys liudija, kad ir pandemija darbdaviams netapo priežastimi karpyti išlaidas motyvacinėms priemonėms. Atvirkščiai, daug verslų skyrė dar daugiau pastangų darbuotojų motyvavimui – ir ne tik korporacijos, bet ir smulkesnės, vidutinio dydžio kompanijos.
„Valstybinis sektorius vis dar galimai buvo labiau apkrautas, todėl žmonės ir kompanijos aktyviau naudojosi papildomu sveikatos draudimu. Galbūt ir pats koronavirusas lėmė produkto populiarėjimą – sulaukėme daugiau užklausų“, – teigia BTA Asmens draudimo rizikų skyriaus produktų vadovas Gediminas Bulenokas.
Nenuostabu, kad darbdaviai, siekiantys, kad darbuotojai būtų sveikesni ir vykdytų užduotis, atsisuka į laukimą eilėse trumpinantį papildomą sveikatos draudimą. Draudikai pastebi akivaizdžią tendenciją.
Draudimo įmonė BTA per pirmąjį šių metų pusmetį papildomu sveikatos draudimu aprūpino beveik 15 tūkst. žmonių, fiksuotas 70 proc. augimas.
Pandemija pamažu traukiasi iš Lietuvos verslo ir žmonių gyvenimo. Bent jau artimiausiu metu infliacija ir brangstantys energetiniai ištekliai tiek tarp gyventojų, tiek tarp įmonių įvardijami kaip pagrindiniai ir daugiausiai nerimo keliantys veiksniai. Tiesa, ir šios problemos nekeičia įmonių požiūrio į darbuotojus ir jų motyvaciją. Anot G. Bulenoko, matoma priešinga tendencija – rinka greitai auga.
Svarbiausios motyvacinės priemonės
Personalo valdymo specialistai teigia, kad kompanijų, siūlančių darbuotojams tokią naudą, skaičius ir įvairovė tik didėja. Papildomo sveikatos draudimo paslauga vis populiaresnė ir tarp darbuotojų.
Darbuotojų naudų platformos MELP vienas įkūrėjų, sveikatos draudimo profesionalas Juozas Sargūnas teigia, kad padėtis vis geresnė – jo teigimu, šiuo metu rinkoje jau sunku surasti įmonę, kuri nedraudžia savo darbuotojų sveikatos draudimu, nors anksčiau tokią motyvacinę priemonę daugiau siūlydavo tik pažangiausios kompanijos.
„Nebėra jokio skirtumo, ar tai IT įmonė, ar mažmeninės prekybos tinklas, gamykla, ar kolonėlių tinklas. Tai parodo didelę požiūrio į darbuotoją svarbą bei tikrą rūpestį“, – sako J. Sargūnas, teigiantis, kad sveikatos draudimas šiuo metu patenka tarp trijų dažniausių motyvacinių priemonių – kartu su automobiliu ir premijomis.
Atveria galimybes rūpintis sveikata
Privačių medicinos klinikų „InMedica“ tinklo komercinių projektų vadybininkė Milė Zefaitė tvirtina, kad į „InMedica“ kreipiasi vis daugiau darbdavių apdraustų žmonių: „Matyti, kad darbdaviai vis labiau myli savo darbuotojus ir jais rūpinasi.“
Sveikatos draudimo ekspertas J. Sargūnas priminė, kad per pandemiją Lietuvoje reikėjo spręsti medicinos paslaugų prieinamumo klausimus, o sveikatos draudimas ir galimybė patekti į privačias gydymo įstaigas darbuotojams leido greitai ir patogiai gauti medicinines paslaugas.
„Po pandemijos poreikiai grįžta į savas vėžes. Darbuotojai tvarkosi dantis, sportuoja, tiriasi profilaktiškai. Svarbu ir tai, kad pastaruosius penkerius metus didelė darbdavių kategorija leidžia darbuotojams pasirinkti, kokio tipo draudimo darbuotojai nori“, – primena J. Sargūnas.
Pavyzdžiui, vieni darbuotojai nori paslaugų krepšelio, skirto labiau medicininei daliai, į kurią įeitų vaistų, įvairių tyrimų, medicininės reabilitacijos kompensavimas. Kitiems aktualesni draudimo variantai su optikos ar odontologijos paslaugų kompensavimu. Laisvė rinktis ir paslaugų krepšelio diversifikavimas yra labai populiarus.
„Keičiasi klientų poreikiai , jų prioritetai. Itin populiari Ambulatorinio gydymo programa, ją renkasi 96 proc. klientų. Ambulatorinių lėšų panaudojimas augo, nes nemažai žmonių buvo atidėję savo apsilankymus pas medikus“, – sako G. Bulenokas.
Pasak kitų specialistų, dažniausiai ir greičiausiai išnaudojami odontologų, vaistų, profilaktinių tyrimų limitai, nustatyti pasirinktame privataus sveikatos draudimo pakete. M.Zefaitė tvirtina, kad „InMedica“ klientai pastaruoju metu dažniau renkasi profilaktinius tyrimus, o gydytojų konsultacijos užsakomos pagal poreikį ir ryškesnės tendencijos nėra.
„Kalbant apie infliaciją ir galimybę patiems darbuotojams susimokėti už paslaugas, darbdavio indėlis į darbuotojų sveikatos priežiūrą tampa dar aktualesnis, tokią pagalbą labiau vertina darbuotojai. Matoma tendencija, kad sveikatos problemų turi vis jaunesni žmonės, todėl darbdavio indėlis ir pagalba yra itin aktuali“, – pabrėžia J. Sargūnas.
Paskaičiuota, kad įmonėse, kurios leidžia darbuotojams rinktis sveikatos draudimą arba kitas naudas, daugiau nei 85 proc. žmonių renkasi būtent sveikatos draudimą.
„Pastebėjome, kad sveikatos draudimą siūlo vis daugiau darbdavių ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose. Įmonės prašo ir tiesioginių paslaugų savo darbuotojams – grupinių konsultacijų, seminarų. Iki pandemijos to nebuvo, o dabar matyti, kad vis svarbesnė ir emocinė sveikata“, – sako M. Zefaitė.
