Pirmadienis, 22 gruodžio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Laivams – būtinai duodame vardus: istorikas paaiškino, kodėl

www.alkas.lt
2022-08-23 08:00:54
91
PERŽIŪROS
0
Laivas „Vytis“ | Kauno r. savivaldybės nuotr.

Laivas „Vytis“ | Kauno r. savivaldybės nuotr.

„Sėdi kabinete ir matai – nuplaukia alga…“, – apie Klaipėdoje plaukiojusį laivą „Alga“ juokauja Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas–vyriausias fondų saugotojas Romualdas Adomavičius. Kai kurie laivų vardai išties sukelia šypseną, kiti turi gilią asmeninę prasmę, treti susiję su prietarais ar tradicijomis… Bet kodėl laivams išvis duodami vardai – juk su automobiliais to nedarome? Laivybos istorijos žinovas atskleidžia šios tradicijos šaknis ir ją supančias įdomybes.

Prigijo tradicija duoti moteriškus vardus

Vardų davimas laivams prasidėjo dar prieš tūkstančius metų ir iš pradžių buvo grįstas baime, prietarais ir tikėjimu. Manyta, kad tinkamo vardo suteikimas laivui ir jo įgulai bus apsauga nuo pavojų tais laikais neprognozuojamuose ir mistiškais laikytuose vandenyse.

Pasak R. Adomavičiaus, ankstyviausi laivų pavadinimai fiksuoti apie 1500 m. pr. Kr. senovės Egipto tekstuose iš laikų, kai laivai vadinti faraonų ir su jais siejamais vardais.

„Senovės Graikijos ir Romos tradicijoje be dievybių ir valdovų vardų atsiranda laivų pavadinimų, kuriais pabrėžiamos laivo savybės (pvz., tvirtumas, greitis ir pan.), visuomenės valdymo principai (pvz., galera „Demokratija“), geografinio regiono ypatumai – laivo savininkui artimi miestai, regionai, kraštai. Naudoti ir vandens gyvūnų pavadinimai, turėję liudyti laivo savumą vandenų pasauliui“, – pasakoja istorikas.

Įsigalėjus krikščionybei, išpopuliarėjo šventųjų vardai laivams, ypač Marijos. Vėliau prigijo tradicija laivus vadinti religinių autoritetų, valstybių valdovų ar jų giminaičių vardais, o prekybiniams laivams dažnai buvo suteikiami dievybių ir mitinių būtybių pavadinimai.

XVIII–XIX a. išryškėjo ir jau anksčiau egzistavęs paprotys laivus vadinti laivo savininkui imponavusiais moteriškos kilmės vardais. Laivus jūrininkai nuo seno laikė moteriškomis esybėmis, siejo jas su globa ir rūpesčiu. Be to, nors lietuvių kalboje „laivas“ yra vyriškos giminės, daugumoje europiečių kalbų jam priskiriama moteriškoji.

Kaip tuometinių vardų tradicijų pavyzdį R. Adomavičiaus pateikia garsųjį Klaipėdoje 1858 m. pastatytą burlaivį – „Mary Jane“ pavadinimas, mat jo savininkas jį pavadino savo dukros garbei.

Pasak R. Adomavičiaus, kitokia tradicija formavosi kariniuose ar valstybės tarnybos laivuose – čia paplito „vyriškesni“ vardai, juose atsispindėjo istorinių asmenybių, tautos sąmonei reikšmingų vietovių, tarnyboje pasižymėjusių laivų ar vadų vardai.

Lietuvoje pamėgta vadinti miestų vardais

„Ilgainiui ir prekybiniuose laivuose romantizuotus religinius bei simbolistinius pavadinimus keitė istorinės atminties pagrindu suteikiami laivų vardai arba privataus laivo savininko vertybes ir pažiūras deklaruojantys reikšminiai žodžiai“, – pasakoja istorikas.  

Pavyzdžiui, nors patiems pirmiesiems Lietuvoje prekiniams laivams buvo pasitelkta jūrinė mitologijos veikėjai – „Jūratė“ ir „Kastytis“, tarpukariu Lietuvos laivininkystės kompanijos prekybinius garlaivius vadino šalies miestelių ir miestų vardais – „Klaipėda“, „Palanga“, „Kretinga“, „Utena“, „Marijampolė“, „Šiauliai“, „Panevėžys“, „Kaunas“, „Nida“ ir „Trakai“. Taip buvo demonstruojama valstybės kryptis – į jūrą.

Vieninteliam tarpukario Lietuvos kariniam laivui buvo suteiktas Lietuvos vadovo vardas – „Prezidentas Smetona“.

Pasak R. Adomavičius, po nepriklausomybės atgavimo pervadinant buvusio sovietinio laivyno prekybinius ir žvejybinius laivus, vėl pratęsta „miestų ir miestelių tradicija, prisimintos ir istorinės asmenybės. Pavyzdžiui, pirmieji atkurtoje Lietuvoje statyti krovininiai laivai gavo „Vytauto“ ir „Gedimino“ vardus.

Ir „gėlių klasė“, ir antikinių miestų priminimas

Šiemet Baltijos jūroje pradėjo plaukioti net du nauji pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus „DFDS“ – keltai-dvyniai „Aura Seaways“ ir „Luna Seaways“.

Bendrovės viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys pasakoja, kad įsigijus ar pasistačius to paties tipo (kitaip tariant – broliškus) laivus, jiems paprastai stengiamasi suteikti tos pačios tematikos vardus.

„Pavyzdžiui, DFDS turi bendrovės viduje poetiškai vadinamus „gėlių klasės“ laivus, kurie yra ro-ro tipo broliški laivai, pastatyti toje pačioje laivų statykloje ir pavadinti gėlių pavadinimais – „Begonia Seaways“, „Gardenia Seaway“, „Acacia Seaways“ ir t.t.“, – vardija jis.

Anksčiau, kai bendrovė dar vadinosi „DFDS Lisco“, jos laivai plaukiojo ir su Lietuvos miestų pavadinimais: „Vilnius“, „Kaunas“, „Klaipėda“, „Panevėžys“.

Visgi tarptautinėms įmonėms svarbu, kad laivų vardai būtų lengvai skaitomi ir suprantami įvairių tautybių žmonėms, tad DFDS dažniausiai renkami lotyniški pavadinimai. Pavyzdžiui, deivių vardais pavadinti iš Klaipėdos plaukioja tokie broliški laivai kaip „Victoria Seaways“, „Regina Seaways“ ar „Athena Seaways“.

„Kartais renkant laivų vardus atsižvelgiama ir į tai, kokias šalis laivas jungs ar po kokios šalies vėliava plaukios. Viduržemio jūroje tarp Turkijos ir Italijos bei Prancūzijos plaukiojantys laivai turi senovinių antikinių miestų pavadinimus, pvz. „Troy Seaways“, „Ephesus Seaways“, „Olympos Seaways“, – pavyzdžiu dalijasi V. Klumbys iš DFDS.

Anksčiau į Klaipėdos jūrų uostą plaukiodavo ir keltas „Mukran“, kuriam pavadinimas buvo duotas pagal jūrų uostą Vokietijoje, Riugeno saloje. R. Adomavičius prisimena, kad tai buvo vienas pirmųjų į Lietuvą plaukiojusių didžiųjų keltų, ir pavadinimas taip visiems įstrigo, kad klaipėdiečiai ėmė ir visus didelius keltus vadinti „mukranais“ – originalus vardas tiesiog tapo bendriniu žodžiu.

Laivybos istorijos žinovas pripažįsta, kad šiais laikais aiškių tendencijų laivų pavadinimams nėra – yra ir likusių istorinių bei kultūrinių tradicijų, ir juntamos globalios tendencijos, bet neretai pavadinimą lemia tiesiog universalus kūrybiškumas.

„Pasivaikščiokite pramoginių laivų uosteliuose marinose – nustebsite, ko tik žmonės nesugalvoja norėdami vardu pabrėžti savo laivo unikalumą. Tokios jau yra laisvos ir kūrybingos naujos „tradicijos“, – pataria Lietuvos jūrų muziejaus vyriausias fondų saugotojas R. Adomavičius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorikas: Universitetą įkurti spaudė studentija
  2. Iki 2030 metų visi persėsime prie elektromobilių vairo. Kodėl?
  3. Naujoje TOYOTA reklamoje – skrendantis automobilis
  4. Artėja metas, kai reikės keisti padangas
  5. Įsigalioja KET rudens–žiemos pasikeitimai
  6. Vilniuje įspūdingai pristatytas naujasis „Range Rover“
  7. Seni ir nauji laivų krikštijimo papročiai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokymai Mečionyse
Kultūra

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai
Istorija

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.
Kultūra

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Šeima, Jungtinės tautos
Užsienyje

JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?

2025 12 22
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis
Kalba

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Arvydas Juozaitis dalina autografus
Istorija

A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

2025 12 21
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Romuva kviečia į žiemos saulėgrįžos šventę

2025 12 20
Smegduobės – tai atviras kanalas
Gamta ir ekologija

Smegduobės nėra duobės – tai atviras kanalas į požeminį vandenį

2025 12 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip dažnai turime valgyti silkę
  • Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu
  • Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje
  • Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Kiti Straipsniai

Silkė

Kaip dažnai turime valgyti silkę

2025 12 22
Mokymai Mečionyse

Pažangos programos projektas kviečia sužinoti, kaip iš anksto pasirūpinti paveldu

2025 12 22
Sorų laukai

Mokslininkai pristatė pažangų būdą, leidžiantį nustatyti, kokius augalus valgė senovės žmonės Europoje

2025 12 22
Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

Nacionalinės kultūros darbotvarkės rengimo darbo grupė aptarė pagrindines kultūros politikos kryptis iki 2040 m.

2025 12 22
Maistas, keptas kalakutas

Kaip iškepti visą paukštį, kad mėsa tirptų burnoje?

2025 12 21
Sveikata

Miestai, regionai ir kaimo vietovės – ką rodo gyventojų išlaidos sveikatai?

2025 12 21
Maistas, žuvis

5 pigūs receptai su žuvimi, kurie tiks ne tik Kūčioms

2025 12 21
K. Venglicka. Kai žvelgiu į Lietuvą…

K. Venglicka. Kai žvelgiu į Lietuvą…

2025 12 21
2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis

2026-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostine skelbiamas Rokiškis!

2025 12 21
Avarija

Jei radote apgadintą automobilį

2025 12 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie JT balsavimas atskleidė vertybinį lūžį: JAV ir dalis pasaulio – viena kryptimi, ES ir Lietuva – kita?
  • Vincas Kalava apie K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?
  • budweiseriui apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
  • GINTARAS apie A. Medalinskas. Kaip išgyvena žmonės Ukrainoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Rugsėjo 1-oji- atostogos, tėvadienis ar tik neapmokama diena? 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai