Rugpjūčio 28 d. – 17 val., Vilniuje, prie Baltojo tilto prasidės išskirtinis meninis renginys – „Aitvarai virš Vilniaus“; skirtas apjungti Lietuvos ir Ukrainos simbolius, paminėti Ukrainos Nepriklausomybės dieną.
Apjungiantis simbolis
Pagrindiniu renginio įvykiu taps milžiniškos, spalvingos „Trišakio“ vėliavos iškėlimas į dangų virš Vilniaus į 20–50 metrų aukštį, naudojant aitvarų meistro Tado Surkio specialiai šiam pakėlimui pagamintą aitvarą.
Simbolius apjungianti vėliava, kurios vaizdą iškristalizavo Marius Abramavičius, sumanymą parėmė Darius Radkevičius, o pasiuvo ir suformavo skrydžiui Tadas Surkys, taps vientisu paveikslu pasakojančiu apie bendrakultūrines šaknis.
Pati vėliava išskirtinė tuo, jog jos piešinyje apjungti Lietuvos, Ukrainos ir senieji indoeuropiečių simboliai. Indų mitologijoje, tridantį, dar kitaip vadinamą – trišakę ietį, rankoje laiko iliuzijas bei blogį naikinantis indų dievas Šiva.
Lietuviškieji Gedimino stulpai (slaviškai vadinami „koliumnai“) turi tą patį vaizdinį pagrindą – trys ietės šakos virsta trimis stulpais ant kurių laikosi dangus.
Geltonas – auksinis trišakis vaizduojamas taip pat ir Ukrainos herbe. Viena iš Trišakio, kaip simbolio reikšmė – apsauga nuo trijų stichijų, ugnies, vandens ir vėjo, nešančių chaosą.
Ramaus ir giedro dangaus linkėjimas ukrainiečiams
„Daugumai žmonių aitvarai dažniausiai asocijuojasi su vaikyste ir svajonėmis“, – pastebi vienas iš renginio organizatorių, žinomas tapytojas, rašytojas, fotografas Marius Abramavičius – Neboisia.
„Tradicinis lietuvių palinkėjimas – „giedro dangaus“ ukrainiečių kalba nūnai skamba dar svarbiau; tiesiogiai verčiant iš ukrainiečių kalbos linkima – „taikingo dangaus“.
Taigi, kaip tik tokio dangaus virš Lietuvos, Vilniaus bei Ukrainos linkime šiuo sudėtingu metu“.
Kas laukia renginio svečių?
Renginio metu bus rengiami išskirtiniai aitvarų gamybos ir paleidimo kūrybiniai užsiėmimai, kurių metu visi – tiek suaugusieji, tiek vaikai – galės pasimokyti šio senovinio meno paslapčių.
„Senovės Indija – viena iš istorinių aitvarų tėvynių“, – teigia Marius Abramavičius – Neboisia. Aitvarų – vėliavų idėją Aitvarai.Com komanda vysto jau nuo 2008 metų.
2020 metais jie dalyvavo Tarptautiniame aitvarų šventėje Indijoje, Achmedabade, į kurį kasmet susirenka geriausi aitvarų kūrėjai iš viso pasaulio.
Reginio Vilniuje metu, aitvarus kurti pakviesti menininkai, aitvarų meistrai: Donatas Dumskis, Tadas Surkys ir Jonas Krisčiūnas kartu su šventės dalyviais mokinsis aitvarų pakėlimo techninių aspektų, bendromis pastangomis konstruos aitvarus, pieš ant aitvarų ir leis juos į dangų.
Mėgėjams ir pradedantiesiems tai bus išskirtinė galimybė gauti patyrusių meistrų patarimų tiek meniniais, tiek aerodinamikos klausimais.
Kūrybinius žaismus aitvaro tema išplečia ir jo reikšmė lietuvių mitologijoje, juk jis čia ne tik skrendantis daiktas, bet ir sutvėrimas, kurio išvaizdos iš esmės niekas tiksliai ir nežino.
Projektą „Aitvarai virš Vilniaus“ remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Jeigu indų mitologijoje “tridantį” – baltarusių vadinamą Koliumnia – rankoje laiko indų dievas Šiva, tai labai galimas dalykas, kad “tridančio” ir dievo vardai turėtų sutapti, t.y. abu buvo vadinti vardu “šiva”. Kadangi lenk. k. trys yra ‘či’, taigi Šivos vardas galimai radosi iš Čivos, nors jis giminiuotinas ir su liet. žodžiu šakės, mat, Indoeuropiečių kalbų žodžiuose tarminio keitimosi ‘a’ su ‘i’ dėsningumas kalbotyros yra pripažįstamas.
Beje, tarminio giminingumo su žodžiu ‘šiva’ galima įžvelgti ir paties Kijevo pavadinime, o ne tik, kad indų dievo Šivos ir Kijevo simboliai yra iš esmės vienodi. Mat, indoeuropiečių prokalbėje garso ‘k’ virtimas ‘š’ kalbotyroje yra pripažintas.
Taigi pasaulėžiūriniai, istoriniai artimos giminystės ryšiai tarp Lietuvos, Ukrainos, Indijos – akivaizdūs. Matosi, kad renginys “Aitvarai virš Vilniaus” organizuotas labai išmaniai, jautriai užgriebiąs bendras indoeuropietiškas šaknis.
Čia dera dar pridurti, kad be indų Šivos į “tridančio” simbolio dievus įsipiešia ir vienas iš prūsų dievų – Patrimpas.
Šivos sekėjai, šivaistai kūną tepa pelenų mišiniu. Nesunku spėti, kad jie tampa šivos spalvos, visai tokios pačios, kaip šyvas arklys. (šyva šviesiai pilkas, žilas)
Ale mėgstu priminti tai, kas neigia vilnietišką patriotizmą. Pirmieji oro balionai kilo Vilniuje? Juk netiesa. Pirmuosius oro balionus Lietuvoje į orą Kėdainiuose kėlė gerb. kėdainietis meistras. Apie kurį net žinot nebenorima. Pavardę ir aš pamiršau – ignoravimo tikslas pasiektas(?) Čia tik vienas pavyzdys iš daugelio vilnietiškų Lietuvos “provincijų” ignoravimų… Nemalonus tas toks 550 tūkstančių Vilnius visai likusiai 2450 tūkstančių Lietuvai…natūraliai taip ir būti turi. Nebent tiems – satrapiškos prigimties litvinams – ponų garbintojams? Tai mažumai(?) Nenorėčiau tikėti, kad tokių jų daug…