Kelių dangos kokybė neabejotinai turi didelės įtakos automobilių eismo saugumui, ekonomiškumui ir tvarumui. Tačiau kokiais būdais užtikrinamos reikiamos kelio dangos savybės ir kokių naujovių esama šioje srityje?
Kokybė priklauso nuo daugelio faktorių
Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad kelio dangos kokybė ir tvarumas priklauso nuo daugelio faktorių – teisingai apskaičiuotos ir suformuotos techninės užduoties, atsakingai parengto ir įgyvendinto projekto, savalaikės ir tinkamos kelio priežiūros.
„Tai yra pagrindinės sąlygos norint turėti tinkamą infrastruktūrą patogiam ir saugiam susisiekimui kelių transportu. Konkrečius reikalavimus kelio dangoms yra patvirtinusi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Specialius reikalavimus kelių dangoms turi ir miestų savivaldybės. Rangovų tikslas – užtikrinti šių reikalavimų atitikimą. Dauguma šiuo metu Lietuvoje galiojančių kelio dangų standartų ir reikalavimų yra perimti iš taikomų Vokietijoje.
Daugeliu atvejų tinkamai įgyvendinus, anksčiau minėtus reikalavimus, galima užtikrinti aukštą kelio dangų kokybę. Siekiant šio tikslo ne mažiau svarbus yra laboratorijos vaidmuo atliekant tyrimus, bandymus ir matavimus. „YIT Lietuva“ akredituota laboratorija yra aprūpinta tinkamomis patalpomis, dirba kvalifikuoti specialistai, turi modernią įrangą skirtą dirbti stacionariose patalpose ir tiesybos objektuose, o naudojami bandymų ir matavimo metodai padeda užtikrinti kokybišką galutinį rezultatą. Laboratorija nuolat dalyvauja palyginamuosiuose bandymuose su Lietuvos ir ES laboratorijomis“, – sako A. Braželis.
Vieno geriausio sprendimo nėra
Savo ruožtu Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai sako, kad vienos svarbiausių kelio dangos savybių yra jos stipris, lygumas, paviršiaus atsparumas slydimui. Visgi konkretūs reikalavimai skirtingoms dangoms pagal poreikį gali kisti. Pavyzdžiui, 2018 metais atsižvelgus į naujas technologines galimybes Lietuvoje buvo atnaujinti reikalavimai kelio dangos lygumui. Šiai dangos savybei numatyti aukštesni reikalavimai, kuriuos įgyvendinti praktikoje sudėtingiau
„Vieno visiems atvejams tinkamo ir ekonomiškai pagrįsto kelio dangos techninių savybių rinkinio nėra. Reikalavimai priklauso nuo esamų ar planuojamų eismo apkrovų kelyje, o taip pat klimato, geologinių, finansinių ir kitų sąlygų. Nors technologiniai sprendimai grindžiami tais pačiais moksliniais tyrimais, tačiau visuomet derinami prie vietos sąlygų. Dėl to sprendimai, kurie tinka, pavyzdžiui, Švedijoje, nebūtinai tiks Lietuvoje. Konkretūs reikalavimai Lietuvos kelių dangoms yra išdėstyti kelių projektavimo taisyklėse“, – komentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai.
Naujovių netrūksta
Tuo metu A. Braželis pabrėžia, kad kelių dangų technologijų srityje šiandien netrūksta inovacijų, tačiau, norint jas pritaikyti, viešuosiuose pirkimuose reikėtų nesivadovauti vien tik kainos kriterijumi. Dėl šios priežasties inovatyviausi sprendimai Lietuvoje dažnai nėra įgyvendinami.
„Europoje jau įgyvendintas ne vienas projektas, kuomet kelių dangos šildymui pasitelkiama geoterminė šiluma. Ji šildo automobilių stovėjimo aikšteles, įvažiavimus ir išvažiavimus į kelius, kitas sunkiau valomas vietas. Taip pat egzistuoja išmaniosios kelių ženklinimo technologijos – dažytos juostos per dieną nuo saulės šviesos įsikrauna ir naktį šviečia nenaudodamos elektros. Eksperimentuojama ir su oro gūsiais, kuriuos sukelia pravažiuojantys automobiliai, panaudojimu aprūpinant kelio apšvietimo sistemas energija, bet viso to Lietuvoje turbūt dar teks palaukti“, – sako A. Braželis.
Vis daugiau dėmesio tenka tvarumui
Visgi, anot eksperto, naujovės kelio darbų srityje Lietuvos taip pat neaplenkia. Daug dirbama antrinio medžiagų panaudojimo srityje. Pavyzdžiui, vykdant kelio darbus jau yra įprastas antrinis asfalto granulių, šlako, perdirbtų padangų gumos miltų ir pan. panaudojimas.
„Kelio darbų ir kelių eksploatavimo tvarumas bei poveikio aplinkai mažinimas kovojant su klimato kaita tampa vis svarbesniais aspektais, kuriems skiriama vis daugiau dėmesio. Visgi pirmiausiai kelio danga turi būti saugi, kad bet kokiomis oro sąlygomis būtų užtikrintas geras sukibimas ir trumpiausias įmanomas stabdymo kelias. Pageidautina, kad danga taip pat būtų komfortiška ir tyli. Žinoma, kiekvienu atveju svarbu dangos kokybė ir ilgaamžiškumas. Visus šiuos faktorius šiandien tikrai įmanoma suderinti“, – tvirtina A. Braželis.
