Rugpjūčio 2 d., antradienį, 16 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) III a. parodų erdvėje bus pristatyta paroda „Klaipėdos ženklai“, skirta Klaipėdos miesto 770-mečio sukakčiai.
Parodoje – Klaipėdos heraldinio simbolio raida nuo XV a. iki šių dienų. Dar viena paroda veiks lauke, ji įrengta prie Herkaus Manto paminklo (Herkaus Manto g.) ir čia bus rodoma iki rugpjūčio 31 d.
Po to ši parodos dalis iškeliaus į Manheimą, seniausią uostamiesčio miestą partnerį bei kitas Vokietijos vietoves. Bibliotekos erdvėse parodą bus galima apžiūrėti ilgiau, ji lankytojų lauks iki gruodžio 29 d.
Atidaryme dalyvaus Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) draugijos pirmininkas Uvis Jurgstis (Uwe Jurgsties), bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič.
Rengėjas – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, kuratorė – Jurga Bardauskienė. Sumanymą finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.
Miestą gali identifikuoti įvairūs, savotiškais simboliais tapę faktoriai – statiniai, gatvių pavadinimai, spalvos, kvapai ar garsai.
Visi šie asociatyvūs vaizdiniai kiekvienam iš mūsų sukuria vis kitokį įspūdį – jis sykiu ir asmeniškas, ir bendras visiems.
Klaipėdai paprastai priskiriami tie vaizdai, kurie turi tiesioginį ryšį su jūra, pakrante ar uostu. Šie bruožai ir sukuria miesto naratyvą arba legendą. Istorijos vingiuose kintant miestovaizdžiui, papročiams ir vertybėms, keičiasi ir simboliai.
Klaipėda gali didžiuotis turėdama turtingą praeitį skirtingų kultūrų kryžkelėje ir seniausią heraldinį simbolį dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Klaipėdos atpažinimo ženklas – per amžius beveik nepakitęs miesto herbas, kuris simbolizuoja miesto savarankiškumą.
Jame visada vyravo tie patys bruožai – bokštai, laivas ir jūra, tačiau jų semantika skirtingais laikais buvo traktuojama gana įvairiai.
Kol Klaipėdos herbas įgavo galutinį pavidalą ir reikšmę, jo vaizdai ir jų teikiamos prasmės, nors ir išlaikant pagrindinius elementus, šiek tiek varijavo.
Parodoje – be kitų Klaipėdos savitumą atspindinčių ženklų, gana nuosekliai pristatoma ir Klaipėdos heraldinio simbolio raida nuo XV a. iki šių dienų.
Jo panaudojimo laukas visais laikais išliko labai platus: nuo antspaudo iki suvenyro, nuo dokumento iki lėkštės, nuo reklamos iki garbingo apdovanojimo.
Itin vertinga parodos vertybė yra vienas seniausių Klaipėdos ženklų – 1511 m. Klaipėdos komtūro antspaudas.
Šiuo antspaudu pažymėtas dokumentas dabar saugomas Slaptajame valstybiniame Prūsijos kultūros paveldo archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz), Berlyne.
Istoriškai reikšmingo dokumento kopija, kaip ir daugelis kitų vertybių, visuomenei bus pristatyti pirmą kartą. Dalis parodos eksponatų yra skolinti iš žymių klaipėdiečių.
Kiti atkeliavo iš Vokietijos Manheimo archyvo Marchivum ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo, tačiau daugiausia parodos vertybių – iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje veikiančio AdM ir kitų bibliotekos archyvų.
Šia paroda miesto gimtadieniui skirtas sumanymas nesibaigs. Rudenį rengėjai klaipėdiečius ir miesto svečius pakvies į ekskursiją „Klaipėdos ženklai miesto gatvėse“.
Jos maršrutas sudarytas pagal architektūrinių vertybių ir kitų lankytinų vietų, išsaugojusių reikšmingiausius miesto simbolius bei ženklus, išdėstymą.
Tokiu būdu siekiama supažindinti visuomenę su miesto istorija, aktualinti jo kultūrą bei pristatyti su miesto identitetu susijusius simbolius, kurių turime išties nemažai, tačiau retas kuris iš mūsų juos pastebi.
Tuo pat metu bus pristatytas ir elektroninis parodos leidinys, kuriame apžvelgiama miesto heraldinio simbolio raida ir sklaida.
Bibliotekos darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais – 10–19 val., šeštadieniais – 10–17 val. (sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Pranešama, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Manau, reikėtų ieškoti baltiškų – kuršiškų, lietuviškų (žemaitiškų), prūsiškų ženklų Klaipėdos istorijoje. Klaipėda-berods kuršių įkurta gyvenvietė, bet susidaro įspūdis,kad švenčiamas tik vokiškas šios Lietuvos vietos laikotarpis…” Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt…”.
+ + + + + + !!!
Memelio baldai
Memelio maistas
Memelio alus
Memelio viešutis
Memelio restoranas
ir t.t.
O angliški pavadinimai visoje Lietuvoje? Nėra jokios tautinės savimonės ar savigarbos. Kuo toliau, tuo bus tik blogiau. O rašinėtojų tekstai su svetimžodžiais Alke ir kitur?
Labai sveika būtų protarpiais vis išklausyti D. Žeimytės TV pokalbio su tuometiniu DB Prekybos rūmų vadovu (berods, LRyto TV). Jis labai stebėjosi, kad SOSTINĖJE lietuviškų iškabų beveik nepamatysi. Jis laikė tai nepagarba klientui ir neprotingu sprendimu. Kiek anglų per dieną praeina pro tavo parduotuvę? – Vienetai! O lietuvių? Šimtai, ar ir tūkstančiai. Bet tu juos kažkodėl ignoruoji, nekvieti jų!
Jei pačioj pradžioje svetimkalbės iškabos radosi iš visiško nesuvokimo, kas yra verslas, kaip apskritai dabar gyvensime, iš įsivaizdavimo, jog visi darbo ir verslo santykiai bus tik su užsieniu siejami, tai dabar jau ir kitaip galvoti galėtume?
Žinoma, ,,Mėmelio” restoranų ir kt. vokiečių turistams skirtų įstaigų iškabų istorija ir tikslai kiek kitokių atspalvių turi. Bet tai jau ilgesnė kalba.
Minėta paroda- Klaipėdos vokiško laikmečio garbinimo,deja, išraiška. Juk kryžiuočiai ,dažniausia vokiečiai,yra šio kuršių krašto žiaurūs užkariautojai,vietinių gyventojų naikintojai.Tad, raginčiau minėtos parodos rengėjus būti teisingesniems istorinių įvykių atžvilgiu ir vengti pasiringtinio aukštinimo ,-tiesiog gerbti lietuvišką orumą.