Valstybinio matematikos brandos egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas. Uždaviniai buvo parinkti taip, kad minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių buvo pakankamai išlaikyti egzaminą, t. y. surinkti 16 proc. visų užduoties taškų.
Tačiau du uždaviniai galėjo turėti įtakos geriausiai egzamine pasirodžiusių abiturientų rezultatams. Tai skelbiama komisijos matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų analizei atlikti tyrimo išvadose. Egzamino neišlaikė 35,4 proc. abiturientų.
Komisija: užduočių sudėtingumas nesiskyrė
Komisija lygino 2020-2022 metų minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių sąlygas ir sunkumus. Išvadose pažymima, kad didelio egzaminą neišlaikiusių mokinių skaičiaus negalima sieti su užduoties sudėtingumu. Uždavinių formuluotėse esminių klaidų, galinčių daryti įtaką mokinių sprendimams ir egzaminų rezultatams, nėra. Esminių skirtumų nepastebėta, visų metų minimalius reikalavimus atitinkančios užduotys yra panašaus sudėtingumo.
Tačiau du uždaviniai (19.2 ir 27) galėjo turėti įtakos prastesniems rezultatams: 19.2 uždavinio, sprendimas reikalavo daugiau procedūrų nei įprasta, o 27 uždavinio kontekstas galėjo būti sunkiau atpažįstamas. Komisijos išaiškinimas lėmė, kad dalis gerus rezultatus pasiekusių abiturientų gaus dar šiek tiek aukštesnius balus.
Komisija negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad egzamino rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.
„Šių metų valstybinis matematikos brandos egzaminas tapo šoku daugeliui, todėl paprašiau atlikti išsamų tyrimą. Buvo svarbu įsitikinti, ar egzaminų uždaviniai atitiko programą. Ekspertų komisijos išvados lėmė, kad dalis (beveik 4 proc.) egzaminą laikiusių ir sėkmingiausiai jame pasirodžiusių abiturientų gaus aukštesnius balus nei buvo įvertinta.
Abejonė, kad mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių, kurių jie nepajėgia išspręsti, išsklaidyta. Deja, rezultatai atspindi tikrąją mūsų matematikos situaciją. Ji yra labai bloga. Dabar galiu konstatuoti: tai yra daugybę metų nepriimtų sprendimų pasekmė. Tai tik patvirtina, kad delsti negalima nė minutės. Jau priimta ir dar planuojama priimti nemažai sprendimų. Šią situaciją sprendžiame nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios, tačiau švietime tikėtis greitų rezultatų būtų sudėtinga“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad palyginus 2015-2022 metų vidutiniškai egzamine surinktų taškų skaičius ir neišlaikiusių egzamino moksleivių skaičius, akivaizdu, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai, jau daugelį metų. 2022 metų užduoties surinktų taškų vidurkis visiškai atitinka šią tendenciją. Tuo tarpu neišlaikymo procentas neįprastai didelis.
Komisija pažymi, kad pakoregavus 2021 metų egzaminų rezultatus taip, kad eliminuotumėm dėl karantino taikytas nuolaidas, 2022 metų neišlaikiusių mokinių skaičius nežymiai skiriasi nuo bendros tendencijos.
Kaip keičiasi balai po komisijos išvadų
Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti, atsižvelgiant į minėtas pastabas dėl 19.2 ir 27 uždavinių. Tai niekaip nepakeis egzamino neišlaikiusiųjų (gavusių iki 8 taškų) ir pasiekusių patenkinamą lygį (gavusių 9-23 taškus) rezultatų.
Tad nesikeičia neišlaikiusiųjų skaičius – 5131 arba 35,4 proc. abiturientų. Nesikeičia ir gavusių 16-35 balus – 5776 abiturientai arba 39,9 proc.
Skirtumai tarp savivaldybių
Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.
Didelė problema – tiksliųjų mokslų mokytojų trūkumas. Moksleiviai išties paruošiami prastai ir tai itin jaučiama universiteuose.
Dažnai dėstytojai susiduria su situacija, kai tenka rašyti minimalų teigiamą pažymį už nieką Tiesiog gaila studento, nors jis negeba suvokti netgi elementarių matematikos ir kt. užduočių.
“Parleidžiame”. Bet ar tai gerai? Tai jau tapo diplomų dalinimu už dyką.
Kokia išeitis – pirmiausia griežtinti priėmimą į universitatus, iš stojančiųjų reaikalaujant BENT REALIŲ VIDUTINIŲ matematikos gebėjimų. Dabar gi įstoja su minimaliais ir tai dar labai keista, kaip jie iš viso išsilaikė matematiką.
Lietuvos problema yra ta, kad turime itin daug universitetinio išsilavinimo siekiančių studentų, dažnai studijuojančių šaliai visiškai neaktualias specialybes. Tuo tarpu profesinės studijos apleistos, darbuotojų stinga ir darbo vietas užima atvykėiai iš kitų šalių.
Taigi, stojimo į universitetus sugriežtinimas šaliai turėtų didelę naudą, nes galimai paskatintų studentus studijuoti šaliai reikalingas specialybes ir taip gal net pristabdytų imigraciją iš kitų šalių.
O paskui tokie ir dėstytojai?
Tik ką per LRT R šia tema kalbėjo matematikos dėstytojas. Nenugirdau pradžios, bet išgirdau vėl tą patį kartojant: vaikas turi pats pasirinkti, ko (ne)nori mokytis!!! Kaip galima vaikui palikti spręsti apie tai, ko jis neišmano, apie ką net negirdėjo?? Juk tai ATIMA iš vaiko galimybę ateityje RINKTIS tolesnį kelią iš daugybės pradmenų to, ką mokykla jam davė. Rinktis bent jau šiek tiek ta tema girdėjus ir save išbandžius. Toks galimybių ATĖMIMAS, tai jo IŠDAVYSTĖ! Argi smegenų lavinimas įvairių dalykų žiniomis nepadeda joms vis lengviau įsisavinti net ir tos pačios KALBOS žinias, nelavina jų intuicijos? Laimei, mus auginusiai ir lavinusiai tėvų bei mokytojų ir dėstytojų kartai neatėjo į galvą taip vaikų apvogti.
Švietimas turi nestokoti pinigų popamokiniams vaikų užsiėmimams, kad kiekvienas jų galėtų iki vakaro leisti laiką mokykloje; jei reikia, kad su mokytojo pagalba namų darbus paruoštų; kad bent porą dalykinių būrelių lankytų, kur praktiškai taikytų per pamokas gautas ,,baisiųjų mokslų” žinias. Miesto ar rajono verslai galėtų susidėti ir įrengti bent kelias dirbtuves mokykloje (ar bendras dirbtuves 2-3 mokykloms)
Rimas Norvaiša. Matematikos valstybinio egzamino cunamio priežastys ir prognozės
– propatria.lt/2022/07/rimas-norvaisa-matematikos-valstybinio.html?showComment=1657617087777#c3355487569453488142
LRT R laidoje ministrė pasakė, jog kitokio mokymo rezultatų anksčiau kaip po 5-rių metų tikėtis negalima. Taip, juk viską reikia nuo pradinių klasių keisti ir sulaukti jau visai kitaip mokytų abiturientų derliaus. Išmokyti vaikus bent mechaniškai spręsti vid. m-klos kurso uždavinius trumpiau užtruktų, tačiau įdiegti matematinį protavimą – nebent tik gimusiems su šia geba greičiau pavyktų. O juk prieš tai dar reikia visai naujai parengti pačių MOKYTOJŲ kartas!
O ar nešauna į galvą, kad be jos, be fizikos ir kt. mąstymą su vaizduote tampriai surišačio lavinimo nė pakenčiamesnio performanso ,,neiškepsi”? Ar trukdė a.a. Adomaičiui jo fizikos studijos? O kitiems jų tikslieji mokslai?
Kodėl tiek metų nesinaudojame el. pamokų galimybe? (Nebent tai įdiegta, tik aš to nežinau?). Negi visai nebeturime aukštos kvalifikacijos mokytojų, metodininkų, kurie galėtų pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi: parengti viso vid. mokslo matematikos kurso pamokų įrašus – atskirai mokytojams (patarimus, kaip išdėstyti kiekvieną iš pamokų, su kokiais supratimo sunkumais dažniausiai susiduriama, kaip su jais dorotis), ir atskirai mokiniams. – Vaikai per pamoką nebe savo mokytojo, o el. pamokos išklauso, o tada su juo aiškinasi, kas neaišku. Vieni mokytojai naudotųsi tik jiems skirta metodine pagalba, o pamokas patys pravestų, o kiti su vaikais pirma el. pamokomis naudotųsi. Jei el. pamokomis jau naudojamasi, tada reikia skubiai aiškintis, kas jose ne taip, ko dar reikia, kad švietimas nebebūtų tas paliegėlis, kurs tik apie ,,mažuosius princus” ir lyčių keitimą aiškinti geba…
VYRAI ir MOTERYS! – Suremkite galvas, sujunkite protus, galvokite, siūlykite.
………………………
Kas Nepriklausomybės pradžioje jau suaugę buvote – prisiminkime agresyviųjų ,,super mamyčių” paskelbtą karą su mokykla, siekusia ugdyti naująją inteligentiją… O lygiagrečiai dar skelbimai apie nebrangius kursus tema, kaip ,,aptarnauti vyrą lovoje, spaudoje ir visur, kur tik buvo įmanoma pakabinti – net laiptinių skelbimų lentose. Buvo gudriai aiškinama, jog ligi šiol buvome tamsuolės, o kursai, būtini kiekvienai pažangiai merginai, ves į vakarietišką pažangą…
Ar šiandien jau suprantame, jog kažkas nuo pirmųjų dienų labai rūpinosi, kad nuo šiol ,,rodina išdavusiose” tautose būtų auginami beraščiai bei viešnamių mėsa? Ir tai nuo pat pradžių atvirai, įžūliai daryta, tačiau dalis mūsų ligi šiol lyg papūgėlės kartoja, kam mums ta matematika?
Gintaras Sarafinas – apie švietimo krizę: jau dabar matyti, kokia niūri ateitis laukia
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/gintaras-sarafinas-apie-svietimo-krize-jau-dabar-matyti-kokia-niuri-ateitis-laukia-56-1901612
pagaliau. Studijuokite tokius „mokslus“, kaip istorija, politologija, žurnalistika, sociologija ir pan. Gyvensite, kaip inkstai taukuose, kasdien laisvoje ir nepriklausomoje žiniasklaidoje dirbdami kokiems nors politikieriams. Matematikos neišmoko, lietuvių kalbos neišmoko, tai ko išmoko? Fizikos? Kokia fizika ne matematikos? Muzikos irgi neišmoko, nes žmonės plūsta į koncertus nesugebančių nei pagroti, nei padainuoti. Bet religijos pamoko? Oi, tada labai gerai. Kuo žmonės mažiau išsilavinę, tuo juos lengviau parklupdyti, valdyti ir ištraukti pinigą iš jų.
Paprastai paskutinį uždarau ,,Svobodos” puslapį. Ištraukiu interneto laidą, ir po to dar minutę ar daugiau girdžiu pranešėją kalbant. O tada jis nutyla, svetainė išsijungia, o aš išjungiu kompiuterį.
Dabar padariau tą patį, laukiu, kol baigs šnekėti, o jis nė negalvoja. Daugiau kaip 10 min. laukiau, kad baigsis ,,atsargos”, ir praradau kantrybę – vėl įjungiau i-netą, kad parašyčiau tai ir paprašyčiau visų man paaiškinti, ką ,,Svoboda” sugalvojo, kad ryšio išjungimas jos neveikia?
kompiuterį į kibirą su vandeniu. Jei nepadės, tada išmeskite pro virtuvės langą ant rūtų darželio.
Tamsta teisus: riktelėjimas, kad išmesiu per langą, tikrai padeda ponui kompui atsikvošėti. Išbandžiau beveik prieš 30 m. Daugiau nei vienas nerizikavo taip elgtis, kaip anas bandė.
Lyg niekur nieko. Maža to – naudojantis šviesolaidžiu, garsas 2 min. vėluoja, o štai be jo žinios laiku prasidėjo (bent jau ,,Svobodos”)! Jam to šviesolaidžio nereikia. Be to, pastaruoju metu LRT transliacija internetu dažnai ,,pakimba” – nei vaizdo, nei garso…
Šiandien įjungiau kompiuterį, bet interneto kištuko neįjungiau – pažiūrėsiu, kas bus… Ogi ,,Svoboda” vėl kalba
Ir čia prisiminiau – prieš gal ketvirtį amžiaus kažkuris TV bokšto inžinierius paskelbė, jog bokštas gali tiekti internetą per el. lizdą, kad tam nereikia nieko papildomo, jokių kabelių. Bet kažkodėl to atsisakyta? Kažin, kodėl? – Ar kažkokie techniniai to minusai didesni už pliusus, ar gal per tai kažkas būtų papildomų pajamų netekęs?
O, kone užmiršau rūtas – reikia bėgti pažiūrėti, ar teisingai debesis mano darželį palaistė. Jei ne – sinoptikams audrą sukelsiu.
• LRT Aktualijų studija. Kaip gyvensime, kai Lietuvoje mūsų liks tik 2 milijonai?
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000252893
• Ar verta tikėtis orios pensijos senatvėje?
− ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/ar-verta-tiketis-orios-pensijos-senatveje?video=1 (kartos 15 val.)
Kažkas vis dar skleidžia netiesą, jog pensinį amžių ilgins, nors iš tiesų ilgins darbinį amžių, o pensinį trumpins.
Bet išgirdau ir puikų pasiūlymą:
Visa Indija, Kinija mokosi matematikos. O kam mums reikia? – Paskelbiame Lietuvą turizmo šalimi, pramokstame anglų bei arabų kalbų bei kloti viešbutyje lovas! Ir išgyvensime…