Iki Vilniaus gimtadienio lieka kiek daugiau nei pusmetis – vilniečiams ir miesto svečiams skirti renginiai jau vyksta.
Šventinių staigmenų programoje numatyti koncertai, paskaitos, diskusijos, meno pasirodymai ir kiti kultūros įvykiai, tapsiantys įžanga į garbingo sostinės gimtadienio iškilmes, dalis gimtadienio renginių keliauja ir per kitus miestus.
Šiemet didžiausias renginys vilniečių ir miesto svečių lauks Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo dieną – liepos 25 dieną, tą dieną žadama muzikos šventė.
Muzikos ir įvairių renginių netruks visą pusmetį iki pat Vilniaus paminėjimo – sausio 25 dieną, kai prasidės Vilniaus metai.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, sostinėje pusantrų metų tikrai numatyta daug veiklų ir užsiėmimų visai šeimai.
„Turime kuo didžiuotis ir ką parodyti svečiams – Vilniaus pirmojo paminėjimo 700-osios metinė – ne tik sostinės gyventojų ir Lietuvos šventė, bet ir vienos iš Europos sostinių solidi sukaktis.
Proginiai renginiai sujungs didingą sostinės praeitį su šiuolaikiškumu ir ateities vizijomis, tad leis pamatyti įvairialypį, daugiasluoksnį, augantį miestą, tebetęsiantį kunigaikščio Gedimino užduotį garsinti savo vardą visame pasaulyje“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Vilniaus paminėjimas bus minimas 2023 metų sausio 25 d., kai prieš 700 metų Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose.
Vilniaus miesto savivaldybės sumanytą šventės programą „Vilnius 700“ kuruoja Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
„Artėjančiam miesto paminėjimui kruopščiai ruošiamasi nuo 2021 metų, kuriama daugialypė programa, kuri apima įvairius profesionalaus meno ir kultūros, švietimo ir kitų sričių sumanymus
Paminėjimo renginiai siekia telkti bendruomenes, kurti tęstinius sumanymus, skatinti aktyvų keitimąsi žiniomis ir auginti parsididžiavimą mūsų sostine ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Artėjanti vasara mieste, kuriame nuolat vyks įvairūs renginiai, skambės muzika ir bus statomi pasirodymai netradicinėse erdvėse, taps nepamirštama“, – teigia „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė, kviečianti vasarą planuoti išvyką į ryškiausius sostinės renginius.
Visą paminėjimui skirtą programą ir jos komunikaciją jungia žinutė „Vilnius: 700 metų jaunas“ „Go Vilnius“ vadovė I. Romanovskienė sako, kad kuriant vienijančią žinutę tęsiama kryptis pristatyti sostinę kaip veržlų, atvirą, nebijantį bandyti ir laužyti nusistovėjusių papročių miestą.

Tvarį miesto šventė
Liepos 25 d. Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo dieną Lietuvos sostinė taps tarptautine muzikos arena – Vingio parke bus surengtas muzikos koncertas visiems skoniams: po parką plevens klasikinės muzikos garsai, o klausytojus stebins netikėtos žinomų Lietuvos atlikėjų kolaboracijos, lauks užsienio atlikėjo pasirodymas.
Vilnius augins paprotį miesto paminėjimą švęsti net du kartus per metus: žiemą, sausio 25-ąją, tradiciškai vykstant šviesų šventei ir vasarą, liepos 25-ąją, Vilniaus globėjo šv. Kristoforo dieną, rengiant skirtingų muzikos stilių šventę.
Tikimasi, jog abu renginiai padės sukurti ne tik nepamirštamą reginį, tačiau ir atvers sostinės technologinių naujovių bei kūrybinių ir kultūrinių industrijų galimybę.
Šventės pagrindine ašimi taps tvarumo tema. Atsižvelgiant į klimato kaitos, ekologijos, atliekų mažinimo ir kitas tvarumo problemas, šventė taps draugišku aplinkai ir lankytojams.
Mums visiems rūpi ne tik praeitis, bet ir Vilniaus ateitis, kurią svarbu kurti remiantis tvarumo būdais, remiantis bendryste ir tarpusavio supratimu.
Vilnius – atvira muzikos salė
Vilniaus miesto savivaldybė, agentūra „Go Vilnius“ ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija „AGATA“ birželio 15–16 dienomis miestiečius bei svečius antrus metus sukvies į nemokamą muzikos šventę „Vilnius – atvira muzikos salė“, kuri jau tapo laukiamu papročiu.
Pernai koncertų klausėsi kas penktas Vilniaus gyventojas. Koncertai atvyks tiesiog į kiemą – Vilniaus mikrorajonų erdvės dviem dienoms taps atvira muzikos sale.
Keturiose muzikos erdvėse skambės folko, roko ir kitų stilių muzika – bus galima išgirsti net 24 žinomus atlikėjus ir grupes.
Tokiais netradiciniais renginiais siekiama atnešti kultūrą į gyvenamuosius Vilniaus rajonus ir paskatinti jų kultūrines galimybes.
Vilniaus gyventojų pageidavimu šiemet koncertai vyks vėliau, nuo 19 valandos, tad tiesiog per savo namų balkoną bus galima išgirsti netikėtus koncertus.
Šįmet scenos bus įrengtos Jeruzalėje, Lazdynuose, Naujoje Vilnioje ir Žirmūnuose – taip siekiama muziką ir kultūrą paskleisti ne tik Senamiestyje, bet ir visame mieste.
Šis sumanymas prisidės prie strateginės Vilniaus krypties įgyvendinimo – pagerinti gyvenamųjų rajonų aplinką, įpūsti gyvybės, padaryti juos jaukesnius.

Artėjančias Vilniaus paminėjimo 700-ąsias metines primins 7 vasaros šventės
Artėjančią vasarą, rugsėjį ir spalio pradžioje dar daugiau švenčių kvies miestiečius bei sostinės svečius į išskirtinius renginius, kurie pasklis po koncertų sales, parkus, gatves ir miesto aikštes, skatindami švęsti Vilniaus pirmąjį paminėjimą.
Šventės jau vyksta – iki gegužės 25 d. Vilniuje vyko tarptautinė šiuolaikinio šokio šventė „Naujasis Baltijos šokis“.
Tuo tarpu liepos 11–22 dienomis, vidurvasarį, Valdovų rūmų didžiajame kieme vyks „Midsummer Vilnius“ koncertai.
Šiemet renginio rengėjai žada dar daugiau išskirtinumo, o šeštąjį šventės vakarą vainikuos renginys „Tarsi Vilnius“ – audiovizualinis miesto koliažas.
Nuo liepos 11 d. taip pat prasidės ir iki rugsėjo 20 d. tęsis tarptautiniu kokybės ženklu „EFFE Label“ įvertintas „Kristupo vasaros šventė“.
Jis ir toliau sieks įrodyti, kad muzikai nėra netinkamo laiko ar vietos, o liepos 24 d. vakarą šventė lankytojus pakvies į „Kristoforo naktį”, kurios metu pasirodymus surengs būrys Šv. Kristoforo statulėlės laimėtojų.
Rugsėjo 7–15 d. jau 17-ą kartą Vilniuje vyks Tarptautinė šiuolaikinio cirko šventė „HELIUM“. Šių metų šventės tema – tarpusavio ryšiai, kurie atsiskleis Vilniaus pamionėjimui skirtuose pasirodymuose.
Kasmetinė šventė „Loftas Fest“ rugsėjo 10 d. žada specialų paminėjimui skirtą renginį – gatvės vakarėlį „Vilnius 700 Block Party“.
Rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis sostinėje taip pat vyks Vilniaus tarptautinė teatro šventė „Sirenos“. Šventės tikslas – Lietuvos teatro žiūrovams pristatyti „kitokį“ teatrą, tuo pačiu parodant novatoriškus pasaulio scenos menininkų darbus.
Šiemet šventės dalyvių laukia naujas žanras – paskaitos, kurias pristatys garsūs užsienio kūrėjai.
Nacionalinės ekspedicijos diskusijos prie Baltojo tilto
TV projekto „Nacionalinė ekspedicija“ komanda, didžiausiomis Europos upėmis apiplaukusi senąsias LDK valdas, šiemet grįžta į Lietuvą.
Upeiviai, vadovaujami istorijos profesoriaus Alfredo Bumblausko, vasarą leisis į kelionę Nerimi per keturias Lietuvos sostines – Vilnių, Kernavę, Trakus ir Kauną.
Birželio 10-ąją „Nacionalinės ekspedicijos“ komanda išsilaipins Vilniuje prie Baltojo tilto ir vilniečius bei miesto svečius tris savaitgalio vakarus pakvies gyvai susitikti bei drauge padiskutuoti apie Vilniaus istoriją ir naujienas.
Diskusijose miestiečiai išvys ne tik ekspedicijos laidose matytus istorikus, bet ir kitus įdomius pašnekovus – žinomus vilniečius, mokslo ir meno atstovus, visuomenininkus.
Renginių cikle apie Vilnių diskutuos dr. Arūnas Gelūnas, prof. Alfredas Bumblauskas, Asta Skaisgirytė, Remigijus Šimašius, Prof. Rimvydas Petrauskas ir kt.
Vidurnaktį – misterija „Vilniaus sapnas“
Prieš beveik 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė laiškus į Europą, kviesdamas kitų miestų gyventojus atvykti į Vilnių.
Šiandien Vilnius į Lietuvos miestus siunčia „Vilniaus sapną“ – šiuolaikinių technologijų reginį-misteriją, kuri rengiama sostinės paminėjimo proga.
Vidurnakčio renginyje po atviru dangumi net septyniuose Lietuvos miestuose bus galima išvysti visą Vilniaus istoriją – nuo Geležinio vilko kauksmo, svarbiausių įvykių, paveikusių visos Lietuvos raidą, iki meilės pasakojimų, kultūros šviesulių ir šiuolaikinio miesto veido.
Žiūrovai išvys ne paprastą pasakojimą, o įspūdingą šou, kupiną šviesų, vizualizacijų, teatro ir šokio pasirodymų.
Nemokamas renginys truks 20 minučių ir stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais ir užburiančia muzika.
„Vilniaus sapną“ pirmieji jau birželio 3 d. pamatys Palangos gyventojai, o vėliau jis bus rodomas ir kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose ir Vilniuje.
Įspūdingą „Vilniaus sapną“ sukūrė daugybė profesionalų. Istorinį pasakojimą parengė profesorius A. Bumblauskas.
Muzikinę atmosferą dovanos Vilniaus Šv. Kristoforo orkestras, diriguojamas Modesto Barkausko, muziką specialiai šiam renginiui sukūrė kompozitorius Mantautas Krukauskas.
Istorijai gaivaus gūsio suteiks „Low Air“ šokėjai, kuriems choreografiją kūrė Laurynas Žakevičius, Airida Gudaitė ir Paulius Tamolė.
Daugiau žinių apie visus būsimus Vilniaus pirmojo paminėjimo 700-ųjų metinių renginius galima rasti „Go Vilnius“ sukurtoje projekto svetainėje: čia.
Iš tikro tai socialiai neatsakingas sociofobas dabar pabūsiu. Štai alternatyva išdidi… Kodėl nepasiūlyti Lietuvai “Lietuvos dienų” vietoje “Sostinės dienų” – o ypač per jubiliejų? Juk “sostinės dienos” irgi radosi panašiai po pasiūlytų “Saulės mūšio” dienų visai Lietuvai per mūšio jubiliejų? ALTERNATYVA IŠDIDI! Ar pastebime savo išskirtinumo reikalavimą? “Sostinė prieš Lietuvą”? Reikia pripažint kad visuomeninis LRT jau nebe vien tik sostinę bemato. Praneša kai-ką net apie Naisius (tik “ne visai” teigiamai)…
Vėl panašu, kad ordinuotas Bumblausko lenkizmas išlenda, kai į sostinių gretą kartu su Vilniumi, Kernave ir Trakais rikiuoja ir Kauną. O juk Kaunas tai ne Tautos valia sostiniavo, o yra Lenkijos, Pilsudskio putiniškas darbas. “Kaunas” ne tik Vilniaus su gabalu Lietuvos Lenkijos užgrobimu taikstėsi, bet ir jame puoselėtai Lietuvos valdžiai ašarėlės deramai nenubraukus 1939-1940 metais tapo Maskvai “įteikta” jau visa Lietuva. Taigi Kauno rikiavimas čia į vieną gretą su kitomis Lietuvos sostinėmis nelabai dera, veikiau žeidžia…
Antai, regis, Basanavičiui už nugaros vis bandyta prastūminėti Smetoną, dabar panašu, kad į garbingų Lietuvos istorinių sostinių gretą bandoma įrikiuoti ir tąjį “Kauną”…
“Vilnius”… “Kaunas”… O tai kur mūsų visa likusi (atrodo lyg neverta minėti?) valstietiška ir mužikiška Lietuva? Visai išponėjom? Be Vilniaus “ponų” ir Liankijos – nieko nebematom? Prasisiekėliai mužikai nuo Baltarusijos pakraščių iki pat Panevėžio ir Vandžiogalos norėjo liankais tapti – IR DABAR DAR NORI?! “O’PONAI ŠVIESIAUSIEJI -STIPRIAUSIAI Į-SILAVINĘ… – MATYKITE ir Marijampolę, Tauragę, Ariogalą ir Kretingą; Akmenę ir Pakruojį. Ne kvailesni už jus mes, mužikų vaikai. Nustebiname, kad Kaunas pro Šiaulius tiesiąja linija į Rygą kilometru arčiau nei per Panevėžį? Nustebom mes, kad jums atrodo atvirkščiai! Štai pasižiūrime į tokias Jūsų projektuotojų(!) “žinias” – ir patys protingesniais jaučiamės. Tai jums atrodo, kad Lietuva – tik Vilnius su slaviškom problemom… Yra tikroji Lietuva. Nustebinti norėjai “Kauno” neigimu? Paneikite pirmiausiai kokią Kretingą ir Sedą… Ir Anykščių dar lenkiškon istorijon neperrašėm(?). Liankai matai – jiems… Nustebinai ir ir provokuoji? Tiesa turėtų būt vienoda lenkui, vilniečiui ir artojui …o “ponai” – atstumų nesuskaičiuoja ir savų nebepažįsta. Sarkazmu prieš mužiką laidomės? “Vilniečiai…” …”liankai” sakau – nes jūs ne suvalkiečiai ir mužikai Lietuvos-Žemaičių …atvirosios balsės E juk netariate? Sarkazmu prieš mužiką?
Jei galima ką superformansinti, Vilniaus savivaldžiai taip ir padarys, jei galima faktą aukštyn kojom apversti – apvers. Mat, ne Vilniaus paskelbimo sostine jubiliejus, o paties miesto gimtadienis – diena, kai buvo pirma būsimos sostinės lūšnelė pastatyta… Musėt dabartinio mero prabočius tada dirbo tuo, kas kirtavietėje ant kelmo sėdėdamas būsimos sostinės pastatų projektus derino, leidimus išduodavo. Tai žino žmogus, kaip TIKSLIAI pavadinti
Lizdeika Gediminui išpranašavo, kad Vilnius, o ne Kaunas taps Lietuvos sostine. Rusai, sutartimi su Leninu, tą pripažino. Amžinąja taikos sutartimi su Lietuva tą pripažino ir Lenkija. Tačiau po dveijų savaičių Želigovskis, nurodžius Pilsudskiui, puolė Lietuvą ir užėmė Vilnių, kol mūsų kariuomenės buvo sustabdytas prie Giedraičių ir Širvintų (paminklai mūsų kariams, gi, ten stovi).
Pilsudskis, gi, ant balto žirgo atjojo tad į rusų neimtą ir negalvotą imti Vilnių paskelbė, kad jis Vilnių išgelbėjo nuo bolševikų. Pilsudskis, tačiau, “išgelbėjęs” Vilnių, bolševikų, pamiršo iš ten ir viso užimto krašto išeiti.
Klausimas: už kiek sidabrinių dabartinė TS-LKD valdžia kartu su Bumblausku ir CO. nori prakišti mintį, kad Vilnius nėra Lietuvos sostinė?
Nelabai gerbiamas Bumblauskai, grąžinkite lenkams atmintį ir pasakykite, kad Lenkijos istorinę sostinė yra Krokuva.
O, gal susilaikykite, nes Dūda pagalvos, kad Varšuva laikina ir, šokęs ant balto žirgo, lėks į Krokuvą gelbėti ją nuo Jogailos.
O prie ko šičia politiškai “Kaunas” iš viso, kad “sostinei” konkurentas? Kad EU kultūros sostine paskelbtas? Painiojame politiką su kultūra? Konkuruojate?
Norėčiau patikslinti, kadangi Amžiną taikos ir Nepriklausomybės pripažinimo sutartį su Lietuva 1920 m, liepos 12 d. sudarė ne Lenkija, o Rusija. Lenkija niekada Lietuvos nepripažino ir su ja taikos sutarties nesudarė. Sutartis su Lenkija teisiškai Lietuvai ir nebebuvo reikalinga, kadangi suvereno teisės į Lietuvos teritoriją pagal tarptautinę teisę jau nuo trečio padalinimo laikų priklausė ne Lenkijai, o carinei Rusijai.
Nei Vilniaus, nei apskritai Lietuvos nuo bolševikų Pilsudskiui gelbėti neteko, nes paprasčiausiai Lietuva pati juos jau buvo iškrapščiusi.
Po 1920 n. liepos Lietuvos sutarties su Rusija pasirašymo bolševikų Lietuvoje nebeliko, net ir iš Vilniaus jie išėjo jau 1920 m. rugpjūčio mėnesį. Gi Pilsudskis puolė Lietuvą ir Vilnių užėmė 1920 m. spalio 9 d., sulaužęs prieš pora dienų sudarytą paliaubų su Lietuva Suvalkų sutartį. Tai ne joks čia Pilsudskio Lietuvos nuo bolševikų gelbėjimas, o akivaizdžiausias Lietuvos nepriklausomos valstybės užgrobimas karine jėga sulaužius paliaubų sutartį.
> Kažin
Dėkoju. Išeina, kad po paliaubų sutarties sudarymo, bet, jai užpuolus Lietuvą ir atsitraukus tik kiek nuo VIlniaus (kur Punskas dar ir Seinai?), Lenkija su mumis turi sudaryti taikos, grąžinant užgrobtas žemes, sutartį ir sumokėti reparaciją. Ne taip?
Formaliai taip turėtų būti, bet tai jau istorija. Be to, yra kiti šalių tarpusavio dokumentai, pvz. 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis, kurioje pasakyta, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, o Lenkijos – Varšuva. Taigi, vėl juose kalbama, tarsi, Lietuva ir Lenkija būtų vienas suverenas.
Žodžiu, verdama teisinė makalynė, kaip buvo Lenkijos karalystėje daroma Lietuvos atžvilgiu tais istoriniais laikais.
Na, keltūs iš grabo Jogaila, tai sutvarkytų teisinę makalynę. Arba į tarptautinį teismą reikalą galima būtų paduoti. Bumblauskas ir CO. tada į kelnes pridėtų.
Taip taip, atsikėlęs Jogaila pasakytų, – sutvarkiau tą jūsų Kęstutį, Vitowtą tarnu Lenkijai įtaisiau, Lietuvos karalystę prie Lenkijos prišliejau provincijos statusu, tai iš kur jūs litowcai dabar vėl čia, kur ‘ant visados’ dariau Lenkiją, atsiradote, – dingite iš akių…
• Remigijus Šimašius apie darbą palikus mero kėdę ir vilniečių kritiką: „Mes nei vienos gatvės nesiaurinome“
– tv3.lt/naujiena/lietuva/remigijus-simasius-apie-darba-palikus-mero-kede-ir-vilnieciu-kritika-mes-nei-vienos-gatves-nesiaurinome-n1168871
Vilnius ilgai prisimins geradarį
Vidmantas MISEVIČIUS: Kad gyventų jis ilgai ir laimingai…
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro_ziniu_redakcijos_skiltis/vidmantas-misevicius-kad-gyventu-jis-ilgai-ir-laimingai/
Galėtų Alkas bent paminėti tai, kad šiais metais Kaunas – Europos kultūros sostinė. Tai – kažkodėl ignoruojama visose “respublikinėse” medijose. Liko pusė metų sužinot ir populiarint šiųmetinės Europos Sostinės veiklą ir renginius. O VIETOJE TO – štai – “Vilniaus jubiliejus” prieš patį jubiliejų pusmečiu anksčiau. Beje – suklusti verčia “aktyviosios šviesuomenės” priemonės smerkiant “vatnikus”, kai šie nepasmerkia “Putino”. Kas nepašlovina gėjų, kas už “šeimos maršus” – tie “Už Putiną”? Dabar kas už renginius “Kaunas – Europos kultūros sostinė” – tas “už Putiną”…? Beje – o tie atlikėjai, kas dalyvaus “Europos sostinės” renginiuose IR NESUTIKS DALYVAUTI “Vilniaus jubiliejuje” – nebus pasmerkti? Išprovokuoti su policija, visuomeninėmis “respublikinėmis” organizacijomis, pasmerkti “respublikinėje spaudoje”? Suklusti verčia šitaip panašiai vilnietiškasis “rasizmas”, “ponai”… Tai mato kiekvienas miesčioniškai nenuprotėjęs protas… Štai jums “sociofobas”, “Vilniaus rasistai”…
…ir dar. Verslas žino – ir galėtų patikslinti – kaip “praeina” projektai veiklai Vilniuje ir kaip – kituose Lietuvos miestuose. Jei EU vardu yra “lengvatų” provincijoms – tai tos “lengvatos” net neatsiperka dėl įvairiausių užlaikymų, tyrimų ir vėlavimų, dejonių kad Lietuva taip toli nuo Vilniaus… Ar nereikėtų aiškintis tos NE TIK POLITINĖS, KULTŪRINMĖS bet net IR EKONOMINĖS “ATSKIRTIES”? Vilnius prieš Lietuvą!? Štai čia ir dabar – SUAKTYVĖJĘS “sostinės” pranašumo demonstravimas prieš “Europos kultūros sostinę”? SUAKTYVĖJĘS?!
Čia gali būti viskas ir paprasčiau, pvz., kad ta Kauno “europinės sostinės kultūra” Vilniui atrodo “perlenkiška”, tai todėl sostinės ir nebedomina…
Leiskimės į žemiškus faktus. – Girdėjau tik atskiras vietas, ir išgirdau tai, kas tiks į ,,Kažin” faktų skrynelę –
• Smalsumo genas. Kaip technologijų pažanga ir valstybių saugumas ėmė priklausyti nuo keliolikos ypatingų cheminių elementų?
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000171861
Kalba apie faktus, kokie, pasak kai kurių mąstytojų , ,,susiję tik su mužikų gyvenimu”: apie grūdų auginimą. Jei ne nuo laidos II d. pradžios, tai nuo 17 min., ar bent nuo 21:50 min. paklausykite… (Tuo nesakau, kad viskas iki to nėra dėmesio verta.)
tad kad ir kitai, ne NS partijai dabar priklausytume, jei Sąjūdžio tikslai bei mūsų Konstitucija ir šiandien mums brangūs – penktadienį 16 val. suvažiuokime, ateikime ir užtvindykime Kudirkos a. Lietuvos sostinėje Vilniuje, prisiminkime, atgaivinkime Sąjūdžio dvasią –
– propatria.lt/2022/05/nacionalinis-susivienijimas-kviecia.html
Birželio 3-oji Lietuvai, Tautai yra šventa – tai žūtbūtinės kovos už laisvę pradžios diena ir ji tokia privalo išlikti Tautos istorinėje atmintyje. Poliiškai lenkuojančio NS šliejimąsi prie šios dienos matyčiau kaip nepriderantį prie to. Sąjūdis – vienas iš garbingiausių lietuvybės atgimimo judėjimų. Manau, kad NS nėra vertas, jog prie Birželio 3-osios šlietųsi.
Antai yra dar ir iš Tautos atminties gujamas Birželio 23-osios žygdarbis, tačiau jis NS didesnio dėmesio kažkodėl nesusilaukia, bent jau apie tai girdėti neteko.
Kreipimasis dėl Birželio sukilimo minėjimo ir valstybinio vertinimo
2021m. birželio 16d.
– susivienijimas.lt/pareiskimai-ir-naujienos/kreipimasis-del-birzelio-sukilimo-minejimo-ir-valstybinio-vertinimo/
– susivienijimas.lt/pareiskimai/
Nuotrauka pusl. apačioje iš pr. m. minėjimo:
– susivienijimas.lt/judejimo-saknys/
O kur atsakymas į tą kreipimąsi, kur žurnalistų nušvietimas tų klausimų, kur politinė atsakomybė, kad toks valstybinis klausimas iki šiol nėra sprendžiamas. Viso to politikoje nėra ir NS nerūpi, kad tai atsirastų ir būtų sprendžiama visu rimtumu. Juk valstybė Birželio 23-iąją buvo atkurta de jure, o trumpam, – ir de facto.
Gal galėtų jiems patarti, kas ką gali, nukreipti jų veiksmus rezultatyvesne linkme? Nesvarbu, kad tai kita partija. Juk to Lietuvai reikia.
Čia partijos komitetai ir komand, kontaktai:
– susivienijimas.lt/komitetai/
– susivienijimas.lt/komanda/
LRyto TV laida ,,Lietuva tiesiogiai”:
Prieš rinkimus Pinskuvienės visuomeninis judėjimas „Drauge kurkime Širvintų krašto ateitį“ (~ 300 narių) perėjo į jos vyro vadovaujamą Lietuvos Regionų partiją
Neseniai savivaldybė sostinės stotelę ,,Sparta” pervadino ,,Vienaragio” stotele.
Neturiu nieko prieš šių laikų, t.y., finansinius vienaragius, tik ar buvo būtina būtent ,,Spartos” vardą keisti? Šis stotelės pavadinimas ne atsitiktinis, jis turi savo istoriją. – Kaip žinia, Baltijos sesių pramonės gaminiai buvo vertinami Vakaruose, mūsų fabrikai trimis pamainomis dirbo eksportui. Gal todėl kažkurio atšilimo metu buvo leista gamyklas ir fabrikus vadinti nebe ,,Raudonasis Spalis”, ,,Keturi komunarai” ar pan., bet trumpais, skambiais lietuviškais vardais. Kiek pamenu, buvo paskelbtos varžytuvės vardui pasiūlyti. Taip ir ,,Sparta” atsirado. Berods, 8-jame dešimtmetyje. Ar nebuvo kitų stotelių, kurių pervadinimas nei kalbos, nei miesto, nei pramonės, nei kt. istorijoje nieko neištrintų?
Populiarios Vilniaus vietos jau „Google street view“ – Lukiškėse išvysime ir „įkalintą“ V. Putiną
– diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/populiarios-vilniaus-vietos-jau-google-street-view-lukiskese-isvysime-ir-ikalinta-v-putina-1086242