Stabdyti dar nepradėtas viešąsias statybas, paskirti vieną atsakingą brangstančių projektų valdytoją Vyriausybėje ir pačiai Vyriausybei imtis kolektyvinės atsakomybės – tai pagrindiniai veiksmai, kurių liberalai ragina imtis statybų sektoriui patyrus kainų sukrėtimą ir stojant statybų darbams viešuosiuose objektuose.
Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas ragina 14 ministerijų nedelsiant peržiūrėti viešųjų pirkimų sutartis su rangovais ir nepradėti naujų statybų joms pavaldžiose įstaigose.
„Dalis savivaldybių ir ministerijų naujų suplanuotų projektų jau dabar nebepradeda, o nepanaudotas lėšas perskirsto pabrangusiems ir prioritetiniams. Manau, Vyriausybė turėtų imtis lyderystės inicijuodama tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dirbtų ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, verslo asociacijų atstovai ir kuri nustatytų konkrečius sprendimus susidariusioms problemoms spręsti“, – teigia A. Bagdonas.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimondas Lopata įvardija, kad ministerijoms ieškant būdų sušvelninti patiriamų kainų šoką, kolektyvinę atsakomybę privalo prisiimti visa Vyriausybė. „Negalime visko palikti šakinių ministerijų ir savivaldybių nuožiūrai. Pirmiausia Vyriausybė turėtų paskirti konkretų viešųjų projektų koordinatorių, o pagrindinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija – koordinuoti veiksmus tarp asignavimus valdančių ministerijų ir jų projektus įgyvendinančio verslo“, – teigia R. Lopata.
Be to, Ateities komitetas siūlo ministerijoms su rangovais visais atvejais privalomai sudaryti Viešųjų pirkimų tarnybos parengtą pavyzdinę rangos darbų sutartį, kuri numato ir kainų indeksavimą, ir jų reindeksavimą.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja, parlamentinės Buvusių merų grupės pirmininkė Edita Rudelienė atkreipia dėmesį, kad kainų sukrėtimą lygiai taip pat patiriančios savivaldybės įgyvendina ypač daug iš europinių fondų finansuojamų projektų, kurių kofinansavimo našta šiuo metu žymiai išaugo.
„Daugeliu atvejų savivaldybės prie tokių projektų prisidėjo 5 proc. įnašu, tai yra pagal savo galimybes. Šitaip išaugus kainoms, savivaldybė vis tiek lieka atsakinga už projekto sėkmę, nors pinigų daugiau neturi. Todėl dabar stojant darbams, kurių statybininkai nebegali pakelti, o savivaldybės neturi iš ko prisidėti, reikėtų bent laikinai savivaldai atlaisvinti skolinimosi sąlygas“, – sako E. Rudelienė.
Seimo narė atkreipia dėmesį, kad valstybė sau sudarė sąlygas paprasčiau pasiskolinti, kai savivaldybėms tokios galimybės pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą vis dar apribotos.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 2022 m. pradėtiems investiciniams projektams papildomai reikia 100 mln. eurų.
