Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Per balandžio mėnesį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1800 prašymų skirti kompensacijas. Pagal šiuos prašymus bus išmokėti beveik 300 tūkst. eurų.
Nuo šiol dar labiau praplečiamas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas. Kompensacijomis pasinaudoti galės ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos. Kompensacijas bus galima gauti ir apgyvendinus nuo karo pabėgusius žmones gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose.
„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą.
Siekiame, kad ukrainiečiai apsigyventų ne tik Lietuvos didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur yra darbo vietų bei švietimo ir ugdymo galimybių vaikams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis savivaldybių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktais duomenimis, per balandžio mėnesį sulaukta 1879 prašymų skirti kompensaciją už būsto suteikimą ukrainiečiams. Daugiausiai prašymų pateikta Vilniaus miesto savivaldybėje – 655, Kauno miesto – 214, Panevėžio miesto – 79, Vilniaus rajono – 77, Klaipėdos miesto – 67. Vilniaus miesto savivaldybei kompensacijoms už būsto suteikimą ukrainiečiams skirta per 100 tūkst. eurų, Kauno miestui – 35 tūkst. eurų, Panevėžio miestui – 7,7 tūkst. eurų, Vilniaus rajonui – 7,2 tūkst. eurų, Klaipėdos miestui – 8,9 tūkst. eurų.
Mažiausiai prašymų pateikta Neringos, Pagėgių ir Zarasų rajono savivaldybėse – po 1, Rietavo savivaldybėje – 2. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Biržų, Klaipėdos, Skuodo ir Šilalės rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybes.
Pagal preliminarius savivaldybių pateiktus duomenis, apie faktinį lėšų poreikį pagal iki balandžio 30 d. priimtus sprendimus dėl kompensacijos skyrimo, kompensacijai išmokėti gegužės mėnesį reikės apie 300 tūkst. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek patalpose apsigyveno asmenų. Už vieną apgyvendintą asmenį iš Ukrainos mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 3 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Kompensacijoms iš valstybės biudžeto skirti 6,3 mln. eurų.
Kompensacijų skyrimo tvarka: kas naujo?
Nuo šiol dar labiau praplečiamas gavėjų ratas. Kompensacijomis pasinaudoti galės ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas galės gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose.
Kompensacija galės pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu bus gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo.
Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
Valstybės ir savivaldybei priklausančiose patalpose šiuo metu galėtų apsigyventi apie 4 tūkst. ukrainiečių. „Stiprūs kartu“ nuo karo pabėgusiems žmonėms gali pasiūlyti dar apie 2 tūkst. apgyvendinimo vietų.
