Kiekvienais metais abiturientai su nerimu pasitinka brandos egzaminų sesiją. Vieni laikys matematikos, biologijos, kiti fizikos, dar kiti – istorijos egzaminą.
Tai priklauso su kokiomis studijomis abiturientai sies savo tolimesnį karjeros kelią. Tačiau nesvarbu apie kokias studijas ateityje galvojama, visiems privalomas – lietuvių kalbos egzaminas.
Lietuvių kalbos egzaminas vienas iš privalomųjų egzaminų. Nors lietuvių kalba – gimtoji, tačiau puikiais rezultatais išlaikyti šį egzaminą pasiseka ne kiekvienam.
Vieni susiduria su problemomis dar atliekant literatūros analizes, kiti jaučiasi pernelyg susijaudinę egzamino metu.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui ir kaip tinkamai susidoroti su egzamino metu kylančiu jauduliu?
Dalinamės naudingais patarimais, kurie pravers tiek ruošiantis egzaminui, tiek lietuvių kalbos egzamino metu.
Egzamino užduotis. Rašyti samprotavimo ar literatūros rašinį?
Pagrindinė lietuvių kalbos egzamino užduotis – rašinio rašymas. Moksleivis gali pasirinkti: rašyti samprotavimo ar literatūros rašinį. Dažnai kyla klausimas: „o kokio tipo rašinį man geriau rašyti?“.
Samprotavimo rašinyje svarbiausia išspręsti ar bent apsvarstyti problemą, remiantis rašytojų kūriniais, o literatūriniame rašinyje svarbiausia analizuoti bent 2 autorių kūrybą.
Lietuvių kalbos pamokose, mokytojai stengiasi supažindinti su abiejų rašinio rašymo ypatumais bei pateikia įvairius pavyzdžius. Belieka jums nuspręsti, kokio tipo rašinį jums yra lengviau rašyti.
Svarbu prisiminti, jei pamokose visad rašydavote samprotavimo rašinį ir gaudavote geriausius įvertinimus, egzamino metu nepatariama keisti rašinio rūšies ir rašyti literatūrinį rašinį ir be abejo atvirkščiai – visuomet rašant literatūrinį rašinį, nepatariama rašyti samprotavimo rašinį.
Egzamino metu itin svarbu laikytis rašinio rašymo struktūros, tad iš anksto apgalvokite ir nuspręskite ar rašysite samprotavimo ar literatūros rašinį.
Autorių ir jų kūrinių analizė. Kaip visus prisiminti?
Moksleiviai susipažįsta su privalomais autoriais ir jų kūriniais. Sąrašas nėra trumpas. Vieniems, lietuvių kalbos pamokose, autoriams ir jų kūriniams skiriama daugiau laiko, kitiems mažiau.
Visų kūrinių ir visų autoriaus biografinių kontekstų neprisiminsite, todėl svarbu atsirinkti „savo“ autorius.
Jei jums patinka Jono Biliūno, Kristijono Donelaičio, Maironio kūryba ir vertybės, o sunkiau analizuoti Šatrijos Raganos ar Mariaus Katiliškio kūrybą, skirkite daugiau laiko tiems autoriams, kurių kūriniai jums labiau patinka.
Pasirinkite po kelis autorius iš skirtingų epochų ir juos atsakingai išanalizuokite. Visų autorių rašinių ir kūrinių analizių pavyzdžių galite rasti čia. Analizės pavyzdys padės geriau prisiminti ir suprasti kūrinius.
Gilinkitės į pasirinktus autorius, pasikartokite jų kūrinius, išanalizuokite nutikimus tuose kūriniuose, išsikelkite problemas, vertybes ir pan.
Taip pat galite paklausyti audio knygų, parsisiųsti programėles, kuriose nurodomos svarbiausios vertybės, kontekstai. Taip greitai ir gana išsamiai išanalizuosite kūrinius, susipažinsite su autorių biografija.
Egzamino vertinimo bruožai. Ar būtina perskaityti?
Kiekvienas egzaminas turi aiškius egzamino vertinimo bruožus, ne išimtis ir lietuvių kalbos egzaminas. Ar būtina perskaityti vertinimo bruožus? Taip!
Žinant ko jūsų rašinyje ieškos vertintojai ir į ką atkreips dėmesį, lengviau suprasite kaip geriau parašyti rašinį ir gauti kuo geresnį įvertinimą.
Dažnai, atrodo, puikiai parašome rašinį, tačiau vertinimo komisija neskiria didžiausių balų, taip dažnai atsitinka dėlto, jog mokinys nebūna susipažinęs su vertinimo bruožais.
Būtinai perskaitykite vertinimo bruožus. Jei kyla neaiškumų, nebijokite kreiptis į mokytoją pagalbos.
Jaudulys egzamino metu. Kaip su tuo „susidoroti“?
Egzaminas kiekvienam kelia įtampą bei nerimą. Norint egzamino metu jaustis ramiau ir rimčiau nusiteikusiam – prieš egzaminą išsimiegokite. „Paskutinę naktį“ nesistenkite išmokti visos programos.
Laiką prieš egzaminą skirkite poilsiui, maloniai veiklai, pabūkite gryname ore. Tinkamai pailsėjus tikrai geriau dėliosis mintys, nepaliksite „nuovargio klaidų“.
Prieš egzaminą susipažinkite su egzamino eiga: kuo galėsite naudotis, kokios priemonės bei dokumentai bus reikalingi egzamino metu.
Tiksliai žinokite, kiek laiko bus skiriama egzaminui. Dažnai, likus 30 min bei 15min iki egzamino pabaigos pranešama apie likusio laiko trukmę. Nenusigąskite. Būtinai pasilikite laiko ramiai perskaityti rašinį.
Egzamino metu stenkitės susitelkti į egzamino užduotį, nesidairykite į draugus. Įsivaizduokite, jog rašinį rašote klasėje ir, kad tai dar viena mokytojos duota rašiniui tema.
Reaguokite ramiai, juk jūs puikiai viską žinote ir jau ne kartą tokį egzaminą laikėte lietuvių kalbos pamokoje.
Šie naudingi patarimai pateikti mokymosi svetainės mokslobaze.lt.
„o kokio tipo rašinį man geriau rašyti?“ – …pavyzdžio…
„atsakingai išanalizuokite“ – išsamiai išnagrinėkite (viską gyvenime reikia daryti atsakingai, įskaitant ir pomidorų laistymą)
„biografinių kontekstų“ – gyvenimo aprašymų aplinkybių / sąlygų
Gal pirmiausia patys išmokite kalbėti, rašyti be visiškai nereikalingų svetimžodžių ir tik po to mėginkite patarti dėl lietuvių kalbos…?
Taip.
Ir man to reikia.